Vilniuje Parko gatvėje 51 kv. m bute su senele gyvenanti Aliona apstulbo už lapkritį sulaukusi 511 Lt sąskaitos. Pernai tą patį mėnesį šildymas kainavo 202 Lt.
„Kiek žinau, visas mūsų namas labai daug sumokėjo, bet blogiausia, kad pas mus bute yra labai šalta – 16-17 laipsnių šilumos. Mano močiutė namuose būna su trimis megztiniais, o aš dar šildausi elektriniu radiatoriumi. Bandžiau prisiskambinti „Vilniaus energijai“, bet ji mane nusiuntė pas namo administratorių, kuris pasakė, kad reikia skambinti „Vilniaus energijai“, – DELFI guodėsi mergina.
27 daugiabučius Pašilaičiuose vienijančios bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis DELFI sakė manantis, kad ši problema kilo dėl „Vilniaus energijos“ nepasitenkinimo iš jos perėmus šilumos punktų priežiūrą. Tokia nuostata nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo priėmus prezidentės inicijuotas Šilumos ūkio pataisas.
„Dabar, kai jie negali reguliuoti, tai visokiais būdais bando daryti įtaką. Žiūrėkite, dar prieš sąskaitų gavimą jie jau šnekėjo, kad bendrijos blogai prižiūri. Jie tada prognozavo, kad bus sąskaitų padidėjimas, o dabar neva, kur jie prižiūri, suvartota mažiau. Netikiu. Jie dabar nori parodyti, kokie ji buvo geri ir kokie blogi kiti“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas.
J. Pukanasio teigimu, bendrija lapkritį suvartojo panašiai šilumos kaip ir pernai, tačiau tai lėmė paties bendrijos pirmininko perimtas šilumos punkto reguliavimas.
Įtakos turėjo ir per karštas vanduo
Tuo metu pastatų priežiūros įmonės „Corpus A“ Pastatų ūkio valdymo skyriaus vadovas Darius Novikovas DELFI pripažino kol kas irgi neturįs atsakymo, kas lėmė didesnį šilumos suvartojimą Vilniuje.
„Mes patys dar neturime galutinio atsakymo, kodėl suvartojimas yra gerokai didesnis. Penktadienį daugiabučių gyventojai gavo papildomus „Vilniaus energijos“ paaiškinimus ir kažkokius pažadus perskaičiuoti sąskaitas. Tik dar nežinome, ar į didžiąją, ar į mažąją pusę bus perskaičiuota. Tikėtina, kad tokius pažadus gavo didžioji dalis Vilniaus gyventojų“, – tvirtino jis.
Pašnekovo teigimu, peršasi išvada, kad suvartojimo didėjimas kažkaip susijęs su šilumos punktų priežiūros perdavimu gyventojams.
„Jaučiame, kad tai kažkaip susiję su tuo faktu, jog nuo lapkričio iš „Vilniaus energijos“ atimtos papildomos pajamos už pastatų šildymo punktų priežiūrą. Norima kažkaip parodyti, kad neva tai yra blogybė ir patys gyventojai dėl to kentės. Tačiau ir seniau jie tų punktų neprižiūrėjo, nes neturi pakankamai pajėgumų, todėl samdė subrangovus. Kai kuriuos jų punktus prižiūrėjome mes, todėl negali būti, jog pasikeitus sutartims, imsime ir reguliuosime kažkokius parametrus, kad žmonėms būtų blogiau. O „Vilniaus energija“ bando taip nuteikti, kad punktų priežiūra perėjo į žmonių rankas ir neva dabar jie blogai prižiūrimi, todėl yra toks rezultatas, bet nors tai yra visiškas melas“, – tvirtino D. Novikovas.
Tarp keliamų versijų taip pat minimas per karštas namus pasiekęs termofikacinis vanduo, kuriuo ir šildomi butai.
„Kai kuriuose namų žurnaluose mūsų energetikai yra užfiksavę, kad buvo paduotas aukštesnės temperatūros termofikacinis vanduo. Visi mūsų užduoti grafikai buvo normos ribose, taigi, žinoma, į namą pateko karštesnis vanduo. Kiek nori, tiek reguliuok, bet nuostoliai didesni tikrai bus. Bandoma sumažinti to įtaką, tačiau visiškai eliminuoti neįmanoma, nes namo šildymo juk visiškai neužsuksi. Žinoma, čia nėra jokie kaltinimai, tai yra prielaidos“, – pripažino pašnekovas.
Pagal patvirtintus grafikus, jeigu lauko temperatūra yra +3 laipsniai, tai termofikacinio vandens temperatūra turi būti 75 laipsniai, o jeigu lauke yra -23 laipsniai, tai termofikacinio vandens temperatūra turi būti 120 laipsnių. Šiose ribose yra turi svyruoti šildymui tiekiamo vandens temperatūra.
Dar viena versija – „Vilniaus energijai“ reikia išnaudoti sutartyje numatytą dujų kiekį.
„Gali būti dar viena prielaida, kad „Vilniaus energija“ siekia išnaudoti tiekėjo duotas dujų kvotas, dėl to padidinta ir paduodamo termofikacinio vandens temperatūra“, – svarstė D. Novikovas.
Vandens temperatūra – pagal grafiką
„Vilniaus mieste vidaus šildymo sistemos yra atskirtos nuo tinklo ir kiekviename pastate yra apskaitos prietaisas. Kiek pastatas pasiima energijos, tiek ir pasiima. Vanduo nebuvo nei aukštesnės, nei žemesnės temperatūros, o toks, koks nustatytas pagal grafiką. Prietaisas matuoja paduodamo ir grįžtančio vandens temperatūrą ir taip apskaičiuoja, kiek kilovatvalandžių šilumos pakliūva į namą. (...) Na, negalime mes į tuos namus pripumpuoti šilumos. Mūsų net nėra namuose. Reikia išsiaiškinti, kas darosi name, kodėl jis tiek suvartoja, o būtinai eina pas šilumos tiekėjus, kurie yra niekuo dėti“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas nesiėmė analizuoti, kodėl kai kuriuose namuose gerokai išaugo šilumos suvartojimas. „Vilniaus energijos“ duomenimis, visame mieste šilumos suvartota 14,5 proc. daugiau.
„Lapkričio sąskaitoms įtakos turėjo ne tik vėsesnis mėnuo, bet ir prie lapkričio prisidėjusios trys spalio dienos, nes prieš šventės buvo nurašinėjami spalio mėnesio skaitiklių rodmenys. (...) Tegul kompetentingi valdymo organai steigia Butų ūkio inspekciją ir nagrinėja. Kiekvienas turi dirbti savo darbą“, – sakė jis.
Pašnekovas pripažino, kad dujų tiekimo sutartis pasirašyta pagal principą „imk arba mokėk“, kai reikia atsiskaityti už visą užsisakytą kurą, tačiau ši problema sprendžiama perkant mazutą.
„Mes turime mazutą ir kiekvienais metais dujų užsisakome mažiau negu reikia ir taip balansuojame su mazutu. Kainų komisijai įrodėme, kad bendroje sumoje tai yra pigiau“, – teigė R. Germanas.
„Vilniaus energijos“ komercijos vadovas tvirtina nematąs priežasčių, kodėl bendrovė turėtų kam nors keršyti jai nebeleidžiant reguliuoti šilumos punktų: „Jeigu jūs prisimintumėte, prieš 10 metų mes kalbėjome, kad turime išeiti iš namo, o butų ūkis ir energetika turi būti atskirta. Galiausiai priėmė pataisas, tai kam mes čia galime keršyti?“
Jo teigimu, sąskaitos bus perskaičiuojamos namams, kuriuose įrengti dalikliai. Tačiau tai didelės įtakos jų sąskaitoms neturės.
„Pasikeitė kainų komisijos metodika ir žmonės turėjo priimti sprendimą, kaip jie vadovausis metodika. Žmonėms reikia apsispręsti, kiek yra bendrų ir kiek individualių sąnaudų. Kadangi mes negalime taikyti senos metodikos, todėl juos informavome, kad jie priimtų sprendimą ir mes sąskaitas perskaičiuosime nuo šildymo sezono pradžios“, – kalbėjo R. Germanas.
Reikia mokėti reguliuoti
„Reikia reguliuotis, kad būtų ganėtinai šilta ir sąskaitos taip drastiškai neišaugtų. Pernai visi piktinosi „Vilniaus energijos“ šilumos taupymu, visi šaukė, kad monopolistai tiek sumažino šildymą, kad pasidarė šalta. Tai šiemet matome atvirkštinį variantą – gyventojų pasirinkti prižiūrėtojai turbūt tiek padidino šildymą, kad išaugo sąskaitos“, – teigė jis.
Savivaldybės atstovo teigimu, šilumos reguliavimas name yra pakankamai sudėtingas darbas: „Galiu pasakyti, kad pereinamasis laikotarpis yra pats nepalankiausias, kadangi dieną būna gana šilta, o naktį šiek tiek atvėsta. Jeigu šilumos punktas nustatytas vidutiniškai, tai dieną ar naktį jis galėtų šiek tiek sutaupyti, bet jeigu prižiūrėtojai nėra pakankamai įgudę, tai neleidžia taupyti“.
K. Karosas tvirtino, kad termofikacinio vandens temperatūra tiek šiemet, tiek pernai nesiskiria.
„Tačiau tai nėra priežastis, nes į kiekvieną namą ateina toks pat termofikatas, tik vieni sugeba sureguliuoti, kad namas suvartotų mažiau, o kiti tai nurodo, kaip didesnio suvartojimo priežastį. Tai yra visiška nesąmonė“, – sakė jis.
Valstybinė energetikos inspekcija kol kas didesnio suvartojimo priežasčių nekomentuoja, tačiau pripažįsta, kad pradėjo tyrimą.
Viena diena – 3 proc. suvartojimo
„Ar kai jiems (administratoriams – DELFI) perdavė tuos punktus, jie juos pasiėmė? Ar vykdo kokią nors suvartojimo analizę? Nes kai analizuoji, tada gali siekti ir rezultatų. Tuo reikia labai rūpintis, aš šiek tiek abejoju (ar rūpinasi – DELFI). Nebūna atsitiktinai geresnės patirties, atsitiktinai gali būti tik blogesnė“, – DELFI komentavo mokslininkas.
Jo teigimu, jeigu teoriškai į namą būtų patiekiamas per karštas vanduo, šilumos punkto prižiūrėtojas turi galimybę punktą sureguliuoti taip, kad nebūtų paimama per daug šilumos.
„Punkto šeimininkas gali pasitikti šitą spaudimą, gali persireguliuoti, pažeminti temperatūras. Reikia suprasti, kad administravimo įmonė atsistojo muitinėje, todėl turi užsiimti srautų reguliavimu“, – teigė V. Martinaitis.
Pasak jo, norint tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl sostinėje sunaudota gerokai daugiau šilumos, reikia atlikti tikslią analizę. Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad net ir pailgėjęs mėnuo dėl anksčiau ar vėliau nurašytų duomenų gali turėti nemažos įtakos vartojimui.
„Aš galiu pasakyti, kad kažkas persistengė atėmęs į jų galimybę nuotoliniu būdu nuskaityti parodymus. Reikėjo išjungti galimybę reguliuoti šildymą, bet ne nuskaityti. (...) Matosi, kad čia yra problemos, o gal truputį ir noras pademonstruoti. (...) Kita vertus, viena diena lemia 3 proc. suvartojimo. Taigi jeigu keliomis dienomis apskaitymo periodas truko trumpiau arba ilgiau, dauginkite iš tų procentų. Taigi per tris dienas išeina apie 9 proc., jeigu temperatūra buvo tokia pati“, – sakė V. Martinaitis.
„Vilniaus energijos“ duomenimis, sostinėje šį lapkritį suvartota 14,5 proc. daugiau šilumos nei praėjusį, tačiau į institucijas plaukia žmonių skundai su keliasdešimt procentų didesniu suvartojimu.
