Tuo tarpu kaunietis pensininkas Edmundas Rimkevičius su tuo nesutiko. Anot jo, realybėje nei namo administratorių, nei namo šildymo, taip lengvai nesukontroliuosi. „Teisėkūra sukūrė tokį voratinklį kad, regis, jie patys susipainiojo, įpainiojo mus ir mes dar ilgai painiosimės, - įsitikinęs pensininkas. - Be to, žmonės nepasitiki šilumininkais: gyventojai mato, kaip varnos lesa prie pralaidžių šilumos trasų sudygusią žolę, mato, kas darosi namo viduje ir jie nieko negali padaryti, ir niekas nekreipia dėmesio“. Jis teigė netikintis, kad šildymo sąskaitos skaidrios.

Vilniaus Pilaitės bendruomenės vadovė Janinos Gadliauskienės šeimai šis šildymo sezonas – finansiškai pražūtingas. Anot jos, valstybė turi kažką su tuo daryti: „Mūsų šeima nesugeba susimokėti, kreipėmės kompensacijos. Tai jūs pažiūrėkite, kiek valstybė praranda dėl tų kompensacijų. O atlyginimai toliau mažėja, o kainos – didėja“.

D. Janulionis tuo tarpu argumentavo, kad šildymo kaina Lietuvoje praktiškai nesiskiria nuo kitų Baltijos šalių. „Baltijos šalys naudoja tas pačias dujas. Galėtume keisti dujas pigesniu kuru ir čia yra rezervas, bet tam reikia investuoti pinigų. Tik taip galima pasiekti kainų sumažinimo“, - svarstė D. Janulionis.

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas yra teigęs, kad gyventojai patys reguliuojantys daugiabučio namo šildymą sąskaitas sumažinti gali net penktadaliu.