„Šilumos kainos priklauso nuo to, kaip kinta kuro kainos, šiuo metu dujų kainos yra stabilizavęsi (dėl dolerio kurso), bet šilumos sąskaitos turėtų mažėti, jei pasitvirtins sinoptikų prognozės dėl šiltesnio oro. (...) Pastaruoju metu nafta brangsta. Ir šiandien buvo pranešimų, kad jos kaina artėja prie 100 JAV dolerių už barelį. Brangesnė nafta buvo tik 2008 m., kai ji kainavo 150 JAV dol. už barelį. O dujų kainos kinta ta pačia kryptimi, kaip ir naftos kainos, tačiau vėluoja 4-5 mėnesius“, – atsakydama į skaitytojų klausimus teigė ji.
DELFI anksčiau skelbė, kad pastaruosius tris mėnesius dujų kaina stabilizavosi ties 970 Lt už tūkstantį kubinių metrų riba.
Jos teigimu, šilumos kaina nuo vasario sostinėje nesikeis, ji nedidėja nuo gegužės.
„Esame ištyrę ne vieną skundą, moteris už 60 kv. m butą gavo 483 Lt sąskaitą. Iš jų 341 Lt atiteko dujų tiekėjui. Valstybei mokesčių buvo sumokėta 48 Lt, darbo užmokesčiui atiteko 27 Lt, remontui – 11,8 Lt, nusidėvėjimas už padarytas investicijas – 25 Lt, įmonės pelnas – 22 Lt iki mokesčių, iš šių pinigų dar reikės sumokėti savivaldybei už šilumos ūkio nuomą ir pelno mokestį valstybei“, – pavyzdį pateikė VKEKK pirmininkė.
Skaitytojui teiraujantis, galbūt „Vilniaus energijai“ sąskaitas pateikiant ne pagal energetikos ministro įsakymą, galima jų neapmokėti, D. Korsakaitė tvirtino, kad už suteiktą paslaugą reikia atsiskaityti, o išsamesnius duomenis sąskaitose įmonė turėjo pradėti teikti po kelių mėnesių.
„Vilniaus energija“, kaip ir visi kiti šilumos tiekėjai, gavo įpareigojimą nuo lapkričio 1 d. pagal energetikos ministro taisykles pateikti papildomos informacijos kartu su sąskaitomis, šio įpareigojimo įgyvendinimas buvo keletui mėnesių nukeltas dėl techninių priemonių įdiegimo. Civilinis kodeksas numato, kad kai paslauga suteikta, už ją gyventojai turi sumokėti“, – teigė D. Korsakaitė.
Skaitytojo klausiama, kodėl butuose neįrengiami skaitikliai, kad kiekvienas gyventojas galėtų matyti, kiek sunaudoja šilumos, ji sakė, kad tokios iniciatyvos turėtų imtis patys gyventojai, įvertinę įdiegimo naudą ir kainą.
Šildymą užsuko, bet sąskaitas gauna
Kitas skaitytojas piktinosi, kad gyvena naujos statybos bute ir šildymą yra išjungęs, tačiau sąskaitas už šią paslaugą gauna.
VKEKK pirmininkės teigimu, šilumą į butą patenka per bendrą sistemą, todėl ir sąskaita jam siunčiama.
„Sienos neriboja šilumos „vaikščiojimo“ per butus. Kadangi visas namas turi pateiktos šilumos kiekį, kuris išdalijamas butams“, – aiškino D. Korsakaitė.
Savivaldybė ir audituoja, ir investicijas tvirtina
D. Korsakaitės teigimu, lemiant, kaip dirbs šilumą tiekiančios bendrovės, svarus žodis tenka savivaldybėms: šios kasmet atlieka įmonių finansinį auditą, miesto taryba tvirtina šilumos tiekėjo investicinį planą.
„Nuo to, koks kuras yra naudojamas ir kaip paruošta centrinė šildymo sistema (trasos, įrenginiai, katilai), priklauso didžioji kainos dalis. Šiuo metu pirminis sprendimas ir pirminė atsakomybė yra savivaldybių tarybų pusėje, nes jie sprendžia, kur ir kada investuoti“, – tvirtino ji.
VKEKK duomenimis, vieną iš mažiausių kainų už šilumą šiuo metu moka Ignalinos, o didžiausią – Prienų gyventojai.
Prienuose šiluma kainuoja 27 ct/kWh be PVM, iš jų 8,5 cento yra nusidėvėjimas, darbo užmokestis, pelnas, o likusią dalį – 18 ct/kWh – sudaro kuras.
Tuo metu Ignalinoje šiluma kainuoja 17 ct/kWh, šioje kainoje kuras sudaro vos 7,6 ct/kWh, o likusią dalį – pastoviosios išlaidos.
„Atsakymas paprastas – Ignalinoje visa šiluma gaminama iš biokuro, o Prienuose tik 12 proc. jos gamina iš biokuro“, – sakė D. Korsakaitė.
Klausiama, kaip dažnai atliekamas šilumos įmonių auditas, ji sakė, kad tuo rūpinasi savivaldybė.
„Savivaldybė visada yra sudariusi grupę ar komitetą, kurie prižiūri nuomininko (šilumos tiekėjo) veiklą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Taip pat savivaldybėse yra audito skyriai, kurie atlieka savivaldybės įmonių auditus. Finansinis auditas atliekamas kartą į metus“, – kalbėjo VKEKK pirmininkė.
Anot D. Korsakaitės, kuras sudaro apie 70 proc. visos šilumos kainos, nusidėvėjimas ir amortizacija bei darbo užmokestis sudaro apie 20 proc. Kainos, o remontai ir pelnas sudaro dar apie 10 proc. Šilumos įmonių pelnas sudaro 5 proc. nuo turto vertės.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėjusį lapkritį vidutinė mėnesio temperatūra buvo +3,7, o gruodį jau nukrito iki –7,5 laipsnių. Tuo metu prieš metus, 2010 m. sausį, vidutinė mėnesio temperatūra buvo –10,4 laipsnių.
Viliamasi, kad toks šaltis sausį nepasikartos, o tai turėtų mažinti ir sąskaitas už šildymą.
