Kaip rodo statistika, latviams ir estams tos pačios rusiškos dujos kainavo pigiau.

Brangiau už dujas nei Lietuvos įmonės pernai mokėjo tik Slovėnijos, Švedijos, Prancūzijos ir Vokietijos kompanijos. Tuo metu pigiau nei Lietuvos gyventojams dujos kainavo bulgarams, latviams, estams, rumunams. ES gyventojai už dujas vidutiniškai mokėjo 11,1 euro (38,3 Lt) už gigadžiaulį.
„Eurostat“ duomenimis, už rusiškas dujas pigiau nei lietuviai mokėjo ne tik Latvijos ir Estijos gyventojai, bet ir šių kaimyninių šalių įmonės.

Pavyzdžiui, Latvijos įmonės už gigadžiaulį mokėjo 7,2 eurus (24,8 Lt), o Estijos – 7,5 euro (25,8 Lt). ES vidurkis – 7,6 eurai (26,2 Lt) už gigadžiaulį.

Moka, nes neturi, kaip atsivežti iš kitur

„DnB Nord“ banko vyriausiasis ekonomistas Rimantas Rudzkis pagrindine didelės dujų kainos priežastimi įvardija tai, kad Lietuva neturi galimybės šio kuro įsigyti iš kito šaltinio nei Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“. Už kurą mokama didelė kaina labai kenkia šalies konkurencingumui.

„Kadaise Lietuvos konkurencingumą kėlė tai, kad dujas gaudavome pigiau nei dauguma mūsų konkurentų Europoje. Šiuo metu taip nėra, būtent dėl to, kad neturime galimybės pasinaudoti tuo, kad suskystintų dujų kainos jau kelerius metus yra vidutiniškai pigesnės nei tiekiamos ilgalaikėmis sutartimis. Tos šalys, kurios turi terminalus ir gali jų nusipirkti Spot rinkoje, dujas gauna pigiau“, – pirmadienį pristatydamas tradicinę banko analitikų parengtą makroekonomikos apžvalgą sakė ekonomistas.

Be to, anot jo, šalys, turinčios suskystintų gamtinių dujų terminalą, gali ir iš pačios Rusijos bendrovės išsiderėti palankesnę kainą.

„Iš kitos pusės, yra ilgalaikių sutarčių tarp „Gazprom“ ir Europos šalių specifika. Tose sutartyse nurodoma, kad kaina apskaičiuojama pagal alternatyvaus kuro kainą. Ta šalis, kuri gali pasakyti „Gazprom“, kad jai alternatyvus kuras yra suskystintos dujos, automatiškai nusideri kainą. Tos šalys, tokios kaip mūsų, kurios negali to nurodyti, tenka vadovautis palyginamąja gazolino, iš dalies mazuto“, – sakė ekonomistas.

Anot R. Rudzkio, pasaulyje suskystintos dujos atpigo, nes per pastaruosius kelerius metus labai daug investuota į suskystintų dujų eksportą, taip pat JAV įsisavino skalūnų dujų gamybą ir nustojo importuoti dujas iš Artimųjų Rytų, taigi susidarė jų perteklius ir suskystintos dujos atpigo.

Paklaustas, kodėl tuomet gyventojų kaina nešovė į viršų kartu su įmonėmis, ekonomistas atsakė, kad tai lėmė valstybinis reguliavimas.

Gyventojų suvartojamos dujos sudaro mažiausią dalį visų Lietuvai tiekiamų dujų. Tačiau dujų brangumą jie pajunta, kai ateina sąskaitos už centralizuotą šildymą – didžioji dalis šalyje pagaminamos šilumos gaunama deginant rusiškas dujas.

Rusiškų dujų kainos Lietuvai nuolat auga. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, vidutiniškai balandį tūkstantis kubinių metrų dujų Lietuvos įmonėms kainavo 996,92 Lt, kovą jos kainavo apie 20 Lt pigiau.

1000 kubinių metrų gamtinių dujų vidutinis kaloringumas apie 33,5 gigadžiaulių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją