Dujos į Lietuvą galėtų tekėti ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų

Dujotiekis, sujungsiantis Lenkiją ir Lietuvą būtų pelningas, jo kaina siektų apie 471 mln. eurų, parodė verslo aplinkos analizė pristatyta penktadienį. Analizę finansavusios Lietuvos ir Lenkijos dujų bendrovės prabyla, kad priklausomai nuo finansavimo, dujų perdavimo kaina dėl minėto dujotiekio galėtų išaugti iki 22 proc. ir šis projektas galėtų būti rimtas konkurentas Lietuvos ketinamam statyti suskystintų dujų terminalui, nes Baltijos šalys dviem dideliems projektams esą per mažos.

Lietuvą ir Lenkiją galimai sujungsiantis dujotiekis padėtų Lietuvai pasiekti Vakarų Europos turimus dujų išteklius ir taip sumažinti iš dalies sumažinti pagrindinio dujų tiekėjo „Gazprom“ įtaką. Toks dujotiekis nebūtų visiškai nepriklausomas tiekimo šaltinis, nes didelė dalis Vakarų Europos valstybių dujas perka iš Rusijos.

Preliminariais skaičiavimais, Lietuvos - Lenkijos dujotiekio jungtis ilgis būtų 562 km, iš kurių 211 – Lietuvoje. Šios jungties pajėgumai būtų tokie, kad ja į Baltijos šalis būtų galima transportuoti iki 2,3 mlrd. dujų per metus. Po papildomų investicijų, pajėgumai galėtų būti padidinti iki 4,5 mlrd. kub. metrų per metus.

Rekomenduojamas kelias nuo Rembelszczyzna stoties netoli Varšuvos iki Jauniūnų stoties netoli Vilniaus. Tokio vamzdyno kaina turėtų siekti apie 471 mln. eurų, iš kurių 344 mln. eurų investuotų Lenkija, 127 mln. eurų – Lietuva, teigiama minėtoje analizėje.

“Lietuvos dujų“ komercijos direktorius Joachimas Hockertzas spaudos konferencijoje sakė, kad toks dujotiekis padidintų konkurenciją regione ir padėtų sustiprinti tiekimo saugumą

„Kai kyla problemos dėl kaimynų iš Rytų, tokias problemas galima spręsti šia jungtimi. Baltijos šalių rinkas galima sujungti su ES jungtimis“, - sakė J. Hockertzas. Anot jo, jeigu Europos Sąjunga tokio dujotiekio nefinansuos 60-70 proc., perdavimo kainos gali kilti 22 proc.

“Kiek Lietuvoje tarifai kils, priklausys nuo finansavimo lygio. ES tai reiškia, jei rinka augs, poveikis tarifams bus mažesnis“, - sakė Lenkijos dujų įmonės „GAZ- System“ plėtros ir investicijų direktorius Rafalas Wittmannas. Jis užsiminė, kad jeigu bus pastatytas suskystintų dujų terminalas, kurį Lietuva ketina turėti per artimiausius per kelerius metus, tokio dujotiekio reikšmė sumažėtų.

„Mes nesakome, kad tuomet tokios jungties nebereikės, bet investicija bus daug rizikingesnė, reikės daugiau investicijų iš ES. Mes norime ir įsipareigojimų iš rinkos. Jeigu bus pastatytas suskystintų dujų terminalas, tai šiam projektui kels problemų“, - sakė R. Wittmannas, jis minėjo, kad dujotiekis būtų lankstesnis ir patikimesnis sprendimas nei minėtas dujų terminalas.

„Suskystintų dujų terminalas negarantuotų (ES) rinkų integracijos, nes dujos būtų perkamos iš Saudo Arabijos ir kitų šalių“, - kalbėjo J. Hockertzas.

„Mūsų nuomone, čia nėra vietos dviems tokiems dideliems projektams“, - po konferencijos žurnalistams sakė ir R. Wittmannas, paklaustas, ar gali būti įgyvendinti abu projektai. Jo nuomone, penkis milijonus gyventojų turinčių Baltijos šalių rinka gali būti per maža dviems tokiems projektams ir statant dujotiekį galėtų būti statomas mažesnis suskystintų dujų terminalas.

DELFI primena, kad Lietuvos Vyriausybė energetikos sektoriuje nori atskirti pardavimo, perdavimo ir skirstymo veiklas. „Lietuvos dujų“ atstovas J. Hockertzas tvirtina, kad tokie Vyriausybės ketinimai nekeičia įmonės planų dėl dujotiekio.

„Šie planai nepakeičia mūsų požiūrio ir nestabdome mūsų projekto dėl mūsų kompanijos išskirstymo“, - sakė jis.

Šiuo metu Lietuva nėra sujungta su Vakarų Europa dujotiekiais, kuriais galėtų užsitikrinti dujų tiekimą. Šiuo metu vienintelis Lietuvos dujų tiekėjas vamzdynais – Rusijos energetikos milžinas „Gazprom“, vienas pagrindinių „Lietuvos dujų“ akcininkų.

Verslo aplinkos analizę atliko „Ernst & Young Business Advisory LLC& PLP”. Per artimiausias savaites turi būti paskelbtas konkursas dujotiekio jungties galimybių studijai parengti, ji turi būti baigta iki metų pabaigos. Iki to laiko turėtų būti atlikta ir išsami rinkos analizė, norint gauti ES paramą.

Planuojama, kad dujotiekis galėtų būti nutiestas ne anksčiau nei 2016 m.