Akademikas ir Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas Jurgis Vilemas sako, kad jam nerimą kelia tai, kad neaišku, kas ir kaip paskaičiavo būsimos elektrinės gaminamos elektros kainą, nes, jo žiniomis, branduolinė energetika rinkos ekonomikos šalyse, tai yra ir tokiose kaip Lietuva, šiandien yra nekonkurencinga ir išskyrus labai retus atvejus, niekas tokių elektrinių nestato.

„Kai palyginamos skirtingų elektros gamybos sričių sąnaudos, skaičiai yra ne atominės naudai. Bet mūsų politikai ir entuziastai naudoja seną informaciją iš Tarptautinės energetinės agentūros ar JAV Energetikos departamento apžvalgų, kuriose palyginama, už kokią kainą kokiomis technologijomis galima pagaminti elektros energiją ilgesnėje perspektyvoje. Tai jeigu paimtume 2008 – 2011 m. studijas ir jas palygintume, technologijų, gaminančių elektrą iš atsinaujinančių išteklių, numatoma elektros energijos savikaina krinta, o atominių elektrinių smarkiai auga, jeigu palygintume 2011 m. studijas ir 2010 m. studijas, jau gausime 20-30 proc. padidėjimą. Tai šitų dalykų mūsiškiai nenori matyti ir naudojami duomenys, kurie yra palankūs šitam projektui“, - mano J. Vilemas.

Be to, jis sako, kad daugumos iki šiol statytų atominių elektrinių patirtis rodo, kad tokie projektai per statybos laikotarpį pabrangsta.

„Tas įvyko ir Suomijoje, kur statybos Oikiluoto atominėje elektrinėje pabrango nuo 3,2 mlrd. eurų iki žadamų 6,6 mlrd. eurų ir dar nebaigta jos statyba. Prancūzijoje panaši istorija, gal pabrangs ne dvigubai, pabrangs 50-60 proc. ir kalba eina apie valstybę, kuri turi visą pramonę, kuri tą elektrinę gamina – net pas save nepajėgia pastatyti pagal sąmatą. Mes lendame į gan pavojingą ir rizikingą projektą ir gerai, kad šiame etape įpareigojantys finansiniai dokumentai nepasirašomi, o kai kursis projektą įgyvendinsianti bendrovė ir akcininkams reikės skaičiuoti, kam kiek reikės įnešti, kalba bus kitokia, nes ir tie patys latviai ir estai norės žinoti daugiau ir tiksliau įvertinti“, - dėsto J. Vilemas.

J. Vilemas: vyksta žaidimas po kilimu

Jurgis Vilemas
Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas sako, kad kol nėra pateikta tikslių skaičiavimų, apskritai kalbėti apie šito projektą naudą sunku.

„Visą laiką vyksta žaidimas po kilimu ir nežinai informacijos. Neva tai kaina pasakoma, paskiau aiškinama, kad dar neaišku, kokia ta kaina bus, o be šitų duomenų nieko tiksliai negali pasakyti, - aiškina J. Vilemas. - Kodėl jie (Energetikos ministerija – aut. past.) neparodo studijos? Lietuvoje yra ir ekspertų tyrimų grupės ir atskiri asmenys, o kadangi projektas yra itin svarbus, kodėl jie studijos neatiduoda vienai ar kelioms lietuviškoms kompanijoms su ekonomistų grupėmis, kurios pasižiūrėtų, kokie išeities duomenys įdėti, kokia skaičiavimo metodika naudota ir kaip skelbiami rezultatai gauti. Jie paduoda skaičius parlamentarams - ar jie sėdėdami prie stalo turi skaičiuoti? Jis arba tiki, arba aiškina, kodėl tais skaičiais netiki ir vyksta tuščias ginčas, neturint pačių pagrindinių duomenų kaip yra suskaičiuota minėta kaina ir kas skaičiavo. Su tai skaičiuotojais gali susitikti, pasiginčyti, ne parlamento tribūnoje, o atitinkamose darbo kabinetuose ir išsiaiškinti, bet šitas nedaroma. Kodėl nedaroma?“, - nesupranta mokslininkas.

Jis daro prielaidą, kad tikėtina, jog į diskusijas nesileidžiama, nes projektas nebūtinai yra naudingas.

„Yra suskaičiavęs ir Rimantas Rudzkis, ir Raimundas Kuodis, ir Energetikos institute skaičiavimai yra – kada sudedi investicijų dydžius, tu niekad negauni tokios savikainos, ji gaunasi žymiai didesnė nei skelbia Energetikos ministerija. Žinoma, dar yra labai sunku pasakyti, koks yra vienas faktorius, turintis didelę įtaką, tai yra už kokius procentus bus skolinamasi, nes šiuo metu Lietuvos energetinės bendrovės vos galu su galu suduria“, - dėsto J. Vilemas.

Neįtikino ir L.V. Ašmanto

Leonas Vaidotas Ašmantas
Penkių pirmųjų nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Vyriausybių energetikos ministras ir branduolinės energetikos specialistas akademikas Leonas Vaidotas Ašmantas taip pat pasigenda viešumo ir sako, kad Energetikos ministerijos skaičiavimai kol kas jo neįtikino.

„Kol nepamačiau skaičiavimų, manau, kad tai yra burbulo putimas. Juk iš pradžių turi būti paruošiamas projektas, kaip vykdytojui atrodo, kad reikia daryti, o paskui kviečiami konsultantai, patikrinti, ar teisingai projektas surašytas. O šiuo atveju net neaišku, kas yra konsultantai. Tegul išdėsto elektros kainos pagamintos VAE sudedamąsias – nors dešimt, dvylika punktų, kiek kiekviena dalis kainuos. Tada bus galima galvoti, kad šis projektas yra suprastas“, - sako L. V. Ašmantas.

Jis taip pat sako pasigendantis pagrindimo, kodėl buvo pasirinktas būtent tokio tipo reaktorius.

„Man informacijos nepakanka ir juo labiau nepakanka pagrindimo dėl reaktoriaus parinkimo. Jeigu pačiame reaktoriuje, paprastai kalbant, intensyviai iš vandens virsta garas ir vyksta viso to valdymas, panašiai buvo ir RBMK reaktoriuose, jie yra labai nestabilūs ir sudėtingi valdyti. Už tai jų yra bent 100 kartų mažiau pasaulyje pastatyta, negu suspausto slėgio vandens reaktorių, reikia ir apie tai pagalvoti. Atominei energetikai plėtoti, pirmas iššūkis yra branduolinė sauga, tik toliau gali eiti ekonominiai dalykai“, - mano L. V. Ašmantas.

Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje buvo pristatytas interaktyvus verdančio vandens reaktoriaus modelis, kurį Japonijos korporacija „Hitachi“ statys Visagino atominėje elektrinėje. Skelbta, kad verdančio vandens reaktorius yra vienintelis šiuo metu pasaulyje eksploatuojamas trečios kartos pagerinto saugos lygio reaktorius, o keturi tokie reaktoriai jau veikia Japonijoje, dar du yra statomi – vienas Japonijoje, kitas Taivane.

Skelbta, jog elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7 – 10 ct už kilovatvalandę, tačiau dar 10- 15 ct už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Numatoma, kad paskolos bus visiškai grąžintos per 18 metų, iki 2038-2040 metų.

Pirmadienį ministras patikslino, kad atominės elektrinės eksploatacijos pradžia būtų 2020 – 2022 m., nors anksčiau skelbta, kad VAE darbą turi pradėti 2020 m. Skaičiuojama, kad bendra projekto suma neturėtų viršyti 5 mlrd. eurų arba 17 mlrd. Lt.

Jei koncesijos sutarčiai pritars Seimas, pasirašius koncesijos sutartį prasidės du riboti laikotarpiai, per kuriuos bus toliau tęsiami VAE projektavimo darbai. Pirmojo 12 mėnesių laikotarpio finansavimas sieks 83 mln. JAV dol., antrojo, 18 mėnesių trukmės, - 200 mln. dol., po to tikimasi gauti galutinį sprendimą investuoti. Galutinį sprendimą investuoti planuojama padaryti ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją