Prezidento rinkimus trečią kartą V.Putinas „laimėjo” išpūsdamas jėgos struktūrų biudžetą. Būtent dėl tokio 2012–2014 m. biudžeto iš V.Putino vyriausybės pasitraukė finansų ministras A.Kudrinas.
Rusijos ekonomika lėtėja
Tuo pat metu iš Rusijos traukiasi valiuta, nors Rusijos ekonomika formaliai ir auga (eksperto M.Dmitrijevo nuomone, Rusijos ekonomikos augimą lemia naftos kaina, o kiti veiksniai beveik neturi įtakos). 2011–aisiais neigiamo balanso suma sudarė 84,2 mlrd. JAV dolerių. Vienas aiškinimų – politinės priežastys, nepasitikėjimas perspektyvomis. Mat vien per paskutinį metų ketvirtį iš Rusijos iškeliavo 45 proc. šios sumos. 2012–ieji rodo, kad tendencija išlieka. Per sausį iš Rusijos išplaukė 17 mlrd. JAV dolerių, o traukimosi tempas išaugo 2,5 karto. Rusijos centrinio banko pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Uliukajevas tada ramino, sakydamas, kad šis skaičius nieko nereiškia, nes tai – saldo dydis, kintantis kartu su apyvarta. Valiutos prieaugio Rusijoje esą reikėtų laukti jau vasarį. Tačiau vasarį iš Rusijos išplaukė dar 11–12 mlrd. JAV dolerių. Tai vėl nustatė Rusijos ekonomikos plėtros ministerija.
Dabartinė Rusijos padėtis skiriasi nuo 2008–ųjų, nes trūkstamas išlaidas tada buvo galima padengti iš rezervinio fondo. Šie pinigai smarkiai tirpsta: iki 2008–ųjų krizės suma sudarė 4,6 trilijono rublių, o 2011–ųjų rudenį tebuvo likę apie 800 mlrd. Vienintelis visų rūšių skolų dengimo šaltinis būtų Centrinio banko ištekliai ir pajamos, gaunamos už žaliavas. Ekspertai mano, kad 2012–ieji dar turėtų būti palyginti ramūs, nes lėšų Rezerviniame ir Nacionalinės gerovės fonduose dar likę. Ekspertas M.Bernštamas įspėja, kad Rusija pateks į labai gilią krizę, jeigu padėtis užtruks.
Taigi labai daug kas priklauso nuo būsimų pajamų už naftą ir dujas.
A.Kudrino nuomone, nafta turėtų pigti. Priežastis yra per pasaulį besiritanti nauja krizės banga ir nepalankios BVP kitimo prognozės kai kuriose Europos valstybėse 2012 m. (neigiamas augimo greitis daugelyje ES narių). Jeigu kaina nusileis žemiau 80 JAV dolerių už barelį, rezervinio fondo neliks per metus. Jeigu ji kainuos apie 100 JAV dolerių, Rusijos biudžeto deficitas išliks ir 2014–aisiais. Tokią išvadą priėjo Rusijos vyriausybė. Strateginių tyrimų centro vadovas M.Dmitrijevas taip pat tvirtina: nors naftos kaina yra sunkiai prognozuojamas dydis, žymus naftos kainos kritimas yra tikėtinas.
Kita pajamų mažėjimo priežastis yra Rusijos senkančios naftos atsargos. Rusijos ekspertų nuomonių skirtumai nėra dideli. Vienu atveju naftos gavyba turėtų pradėti mažėti jau 2012–aisiais. Kitu 2012–aisiais ji dar augs 0,5 proc., tačiau pradės smukti tradicinėse gavybos vietose Vakarų Sibire. Norint kurį laiką išlaikyti esamą lygį, reikia milžiniškų investicijų.
Dujų eksportas kol kas atrodo patikimiau. Pardavimas Vakarų Europai 2011–aisiais išaugo 13,5 proc. (lemia Vokietija, Italija). Vidurio Europoje dujų parduota 4,8 proc. mažiau, išimtis yra tik Lenkija (+2,3 proc.). Didesnių pokyčių, bet tik tolesnėje perspektyvoje, gali suteikti skalūnų dujų gavyba. JAV jos vis pinga ir kai kur jų kaina nusmuko žemiau rentabilumo ribos. Jeigu ši gavyba išplistų ir Europoje, „Gazpromo“ pozicijos labai susvyruotų, ir tai atsilieptų Rusijos biudžetui. Tačiau skalūnų dujų paieškos Europoje kol kas nėra labai sėkmingos.
Neguodžiančios prognozės
Rinkimų išvakarėse Vakarų spaudoje vyravo pesimistinės nuomonės. „The Economist“ buvo linkęs manyti, kad iš buvusio kagėbisto, rodančio autoritarinį valdymo stilių ir antivakarietišką retoriką, neverta laukti įstatymų viršenybės, ekonomikos reformų. Todėl šalį ištiks protestai, nusivylimas, represijos, ekonominė stagnacija.
„The Washington Post“ agresyvią V.Putino retoriką vadino režimo dalimi. Rinkimų kampanijos idėja – skleisti nuomonę, kad šiam lyderiui alternatyvos nėra, kad be jo Rusija tiesiog sugrius. Kritikus V.Putino šalininkai suvokia kaip užsienio jėgų inspiruotus priešus, norinčius sunaikinti Rusiją. Dėl to valdžios ir modernios visuomenės priešprieša tik didės, ir tai silpnins V.Putino valdžią.
Kovo viduryje Strateginių tyrimų centro vadovas M.Dmitrijevas prognozavo, kad Rusijos ateinančius šešerius metus laukia ypač užtrukę ir neapibrėžti politinės transformacijos procesai, galintys virsti politiniu nestabilumu. Padėtį komplikuos ekonominė krizė, kuri nebus mažesnė negu 2008–2009 m. Jau artimiausiais mėnesiais valdžios laukia sunkumai. Jie bus daug didesni, negu įvykę masiniai mitingai Maskvoje, nes nepasitenkinimas padėtimi jau išplito iki kaimų. Maždaug po trejų metų teks skelbti priešlaikinius Dūmos rinkimus. V.Putino populiarumas kadencijos pabaigoje sumažės iki 10 proc.
Šio centro vertinimai yra verti dėmesio. Centras buvo įsteigtas 1999–aisiais, kad parengtų rinkimų programą kandidatuojančiam į prezidentus V.Putinui. Dar 2011–ųjų pradžioje jis numatė, kad Rusijoje valdantis režimas žmonėms atrodys vis labiau neteisėtas ir kad politines reformas inicijuos pasiturintis visuomenės sluoksnis.
Po metų trukmės triūso savo vertinimus pateikė „Strategijos–2020“ maždaug tūkstančio žymių ekspertų kolektyvas. Jis kritikuoja V.Putino Eurazijos projektą ir pataria iki 2020-ųjų orientuotis į Europą. Konkurencinga Kinija smukdys Rusijos gamybą. Iš energetikos žaliavų Rusija uždirbs vis mažiau. Naftos poreikio bendras augimas jau pradėjo lėtėti, ir tendencija išliks. Dujų vamzdynais parduodamų dujų dalis 2020–aisiais sudarys tik 25 proc., ir kainų diktuoti Rusija jau nebegalės.
