„Kai kurios detalės yra diskusijų su partneriais Lietuvoje objektas. Tai dar nėra nuspręsta. Yra daug elementų, kurie yra lankstūs“, – paklaustas, kada galėtų prasidėti statybos, atsakė jis.

Tačiau „Hitachi“ specialistai jau skaičiuoja, kaip pasiekti Lietuvos numatytą 2020 m. statybų pabaigos terminą.

Pasak A. Shimizu, šiuo metu taip pat vyksta derybos ir dėl bendros įmonės steigimo. Taigi planuojamas koncesijos sutarties pasirašymas iki metų pabaigos priklausys nuo derybų eigos.

„Hitachi Europe“ vadovas atskleidė, kad derybos su regioniniais partneriais tik prasidėjo.

Paklaustas, ar regioniniai partneriai pateisina „Hitachi“ lūkesčius, A. Shimizu atsakė: „Iš dalies taip, iš dalies dar ne. Tačiau tai gerėja. 100 proc. pasitenkinimas nuo pat pradžių nėra realu, taigi pradiniame etape nepasitenkinimo dalis visuomet egzistuoja, tačiau mes labai laimingi galėdami išsamiai diskutuoti su regioniniais partneriais“.

Jis pabrėžė, kad naujos AE projektas šiai japonų korporacijai yra labai svarbus: „Kažkas man pasakė, kad atominės elektrinės statyba yra tarsi miesto statyba. Taigi mes pradėsime daug veiklų aplink šias statybas, tai reiškia, kad Lietuvos ekonomikos augimas ateis greitai kartu su jėgainės statybomis. O mes rasime daug galimybių prisidėti prie šio augimo su plačiomis mūsų grupės veiklomis“.

Pasak A. Shimizu, pirmieji kontaktai su Lietuva prasidėjo dar prieš kovą Japoniją sukrėtusią Fukušimos tragediją.

„Pirmas kontaktas tarp Lietuvos ir „Hitachi“ buvo praėjusiais metais. Taigi nuo pradžių mes siūlėme savo produktą ir savo technologiją, labiausiai tinkančius Lietuvos rinkai“, – tvirtino „Hitachi Europe“ vykdantysis direktorius.

DELFI primena, kad praėjusiais metais Lietuva vykdė tarptautinį konkursą strateginio investuotojo parinkimui, tačiau galiausiai jis žlugo, nes iš jo pasitraukė pagrindiniu favoritu laikyta Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“).

Jis gyrė esamą infrastruktūrą naujai AE.

Kaimyninių šalių planų statyti naujas atomines elektrinės „Hitachi Europe“ vadovas nekomentuoja.

„Tai yra tam tikri politiniai sprendimai. (...) Mes neturime jokių specifinių komentarų apie atomines elektrines“, – atsakė jis.

Kontaktus su „Hitachi“ dėl naujos atominės elektrinės statybų šioje šalyje yra užmezgusi ir Lenkija.

Paklaustas, kokios galėtų būti projekto Lietuvoje įgyvendinimo kliūtys, A. Shimizu atsakė: „Mes esame labai užtikrinti dėl savo statybos galimybių. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje statėme greituosius traukinius ir projektą baigėme šešiais mėnesiais anksčiau nei planuota“.

Atstovybė Vilniuje – kitų metų pradžioje

Akira Shimizu
Savo atstovybę Vilniuje „Hitachi“ ketina atidaryti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Planuojama, kad ji rūpintųsi ne tik naujos jėgainės projektu, bet ir kitomis korporacijos verslo plėtros galimybėmis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, o vėliau ir Skandinavijoje.

Šią korporaciją domintų socialinė infrastruktūra, energijos produktai ir technologijos, informacinės technologijos.

„Lietuva bus labai svarbus centras Baltijos regionui. Galbūt taip pat ir Skandinavijos šalims. Žinoma, iš pat pradžių turime sutelkti dėmesį tik į lietuvišką rinką, bet tuo pačiu metu turime turėti mintį per kiek galima trumpesnį laiką įeiti į visą Baltijos šalių rinką. Pirmas prioritetas yra Lietuva, antras – Baltijos šalys, o trečiuoju prioritetu bus Skandinavija“, – kalbėjo jis.

Iš pradžių atstovybėje ketinama turėti vieną žmogų, o palaipsniui personalo skaičius turėtų augti. „Hitachi“ savo biurus rytų ir vidurio Europoje taip pat turi Lenkijoje bei Rumunijoje.

Svarbiausiais faktoriais žengiant į naują rinką „Hitachi Europe“ vadovas įvardijo ekonomikos augimą ir geografinę situaciją.

„Hitachi“ centrinė būstinė yra Tokijuje, Japonijoje. „Hitachi“ kartu su JAV bendrove „General Electric“ valdo 2007 m. įkurtą branduolinės energetikos kompaniją „Hitachi GE Nuclear Energy, Ltd“.

Lietuvai „Hitachi-GE" siūlo jos sukurtus ABWR tipo atominius reaktorius, kurių galia yra 1385 megavatai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)