„Lietuvoje viešiu nebe pirmą ar antrą kartą, nes ir anksčiau tekdavo atvykti čia pasirašyti dokumentų. Šis kartas, ko gero, yra aštuntas, - pokalbį pradeda M. Hanyu. - Kalbant apie Lietuvos žmones, man susidarė įspūdis, kad lietuviai ir mes, japonai, esame ganėtinai panašūs: kalbos maniera, ar tuo, kokius dalykus pabrėžiame. Taip pat aš jaučiu, kad mūsų panašumas yra tai, jog nesiekiame vieni kitiems primesti savo idėjų ir minčių, o esame linkę diskutuoti ir tai mus artina. Kalbant apie darbus, jie vyksta panašiu principu, mes esame linkę kalbėtis ir vieni kitiems neprimesti sąlygų, neskubinti įvykių eigos ir nesiimti staigių sprendimų, nes planuojamas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas – ne loterija, viską reikia išdiskutuoti ir tai panašu į japonišką charakterį. Sprendimų priėmimas Lietuvoje yra ganėtinai panašus į jų priėmimą Japonijoje. Toks buvo mano pirmasis įspūdis atvykus į Lietuvą ir prabėgus metams jis nesikeitė.“
Pasak jo, šią savaitę regioniniai partneriai Lietuva, Latvija ir Estija bei strateginis investuotojas „Hitachi“ susitinka deryboms iniciatyviniame komitete.
„Lietuvos ir „Hitachi“ pozicijos daugeliu atvejų yra panašios, tačiau VAE yra regioninis projektas ir reikia pozicijas suderinti tiek su Estija, tiek su Latvija. Galima sakyti, kad iš pradžių buvo numatyta, jog šis procesas užtruks ir jis nebus staigus. Lietuva su „Hitachi“ tarėsi dėl koncesijos sutarties, todėl natūraliai buvo daugiau pasikeitimo informacija, kad pavyktų pasiekti susitarimą. Kalbant apie Latviją ir Estiją, jaučiama, kad yra informacijos stokos. Dėl to mes dabar esame įkūrę iniciatyvinį komitetą, kurio pagrindinė funkcija - išsiaiškinti, kokie klausimai domintų regioninius partnerius, įsigilinti į regioninių partnerių pozicijas“, - dėsto M. Hanyu.
Šios savaitės susitikimas tarp projekto partnerių vyksta Estijoje, paprastai tokie susitikimai vyksta vis kitoje Baltijos šalyje, o jų metu yra nagrinėjami teisiniai susitarimai.
„Svarbu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos partneriais išsiaiškinti dėl ko mes esame ir dėl ko nesame susitarę tam, kad vėliau neiškiltų neatsakytų klausimų. Šiuo metu komitetas nagrinėja klausimus susijusius su sutartimis, šalių teises, pareigas ir bei teisinių susitarimų interpretavimą“, - sako M. Hanyu.
Šio komiteto susitikimų tikslas yra pasiruošti įkurti projekto valdymo bendrovę, kuri imtųsi parengiamųjų darbų elektrinės statyboms, pavyzdžiui, užsakytų tyrimus ar studijas, pasispręstų dėl įrangos ir t.t.
Laukia rinkimų ir referendumo
M. Hanyu pasakoja, jog dėl rinkimų iniciatyvinio komiteto darbas nėra skubinamas ir planuojama, jog visi klausimai bus baigti nagrinėti iki metų pabaigos.
„Mes tikimės, kad šie susitikimai vyks vėliausiai iki šių metų pabaigos, aišku, norėtųsi, kad šis procesas vyktų kuo greičiau, optimistiškai žvelgiant, galbūt tai galėtų būti ir rugsėjis, ir spalis, tačiau tai priklauso nuo klausimų gausos. Dabar susitikimai praktiškai vyksta kas savaitę. Žinoma, suvokimas, kad vyks rinkimai, yra, tačiau dėl to derybos nėra skubinamos, viskas turi vykti taip, kad neliktų neatsakytų klausimų. Aišku, norėtųsi, kad visi klausimai iniciatyviniame komitete būtų išspręsti iki rinkimų, tačiau tokio tikslo nekeliame“, - teigia M. Hanyu.
Jis sako, jog bendrovė, sužinojusi, kad Lietuvoje vyks referendumas dėl atominės energetikos reikalingumo, buvo šiek tiek nustebinta, nes dėl šios energetikos rūšies plėtros anksčiau buvo apsisprendęs Lietuvos parlamentas, tačiau dabar savo dėmesį koncentruoja į derybas su partneriais, o ne į referendumą.
„Viena vertus, sprendimai Lietuvoje plėtoti atominę energetiką buvo priimti šalies parlamento ir esame nustebę, kad reikia parlamento priimtus sprendimus nagrinėti referendumo lygmeniu, tačiau referendumas yra Lietuvos žmonių sprendimas, o mes turime atsakyti į darbinius klausimus. Kalbant apie atominę energetiką, šiuos klausimus reikia svarstyti ramiai ir tai yra pagrindinė mūsų pozicija, - dėsto M. Hanyu. - Kai pradedi projektą, paprastai viskas atrodo paprasčiau, tačiau kai imiesi darbų ir judi į priekį, situacija darosi sudėtingesnė. Dabar, palyginti su pirmaisiais susitikimais, galime pasakyti, kad procesas yra orientuotas į darbą, nes sprendimai pareikalaus didelių investicijų.“
Šiuo metu Lenkijos atstovai iniciatyvinio komiteto susitikimuose nedalyvauja.
„Pirmiausia dėl principinių dalykų turi susitarti kelios bendrovės, t.y. Baltijos šalių energijos bendrovės ir „Hitachi“, o jei Lenkija išreikštų norą dalyvauti projekte, jai viskas būtų išsamiai paaiškinama ir laukiama jos pozicijos, kokius klausimus jie norėtų aptarti derybose“, - sako M. Hanyu.
Mato potencialo atominei ir atsinaujinančiai energetikai
„Hitachi“ viceprezidentas skaičiuoja, kad augantys energijos poreikiai ir mažėjantis iškastinio kuro naudojimas lemia dviejų energetikos rūšių – atominės ir atsinaujinančių išteklių – plėtrą.
„Yra nepaneigiamas dalykas, kad atsinaujinanti energetika išliks svarbi. Japonijoje yra priima poįstatyminė bazė, kuri užtikrina atsinaujinančios energijos supirkimą, o ir mes kaip korporacija, dirbame ir saulės, ir vėjo energetikos srityse bei matome šios srities potencialą, - pasakoja M. Hanyu. - Tačiau mes manome, kad bet kuriuo atveju atominė energetika išliks, nes ypatingai svarbus aspektas yra geriausias energijos gamybos šaltinių derinys. Mes matome ir iš Japonijos pavyzdžio, kad viską išspręsti vien atsinaujinančiais ištekliais yra neįmanoma. Tarkime, po nelaimės Fukušimoje Japonijoje atominės energetikos atžvilgiu visuomenės nuomonė buvo neigiama, tačiau pramonės nuomonė yra kitokia, o vėliau ir visuomenėje nusistovėjo ramesnis dialogas. Žvelgiant į Japonijos situaciją, realybė rodo, kad mes be atominės energetikos sunkiai išsiversime, nes ji svarbi tiek energetinio saugumo, tiek kainos požiūriu.“
Šią vasarą baiminantis elektros tiekimo sutrikimų Japonijoje darbą atnaujino du branduoliniai reaktoriai, pastatyti „Mitsubishi“ korporacijos. Kitiems atliekami streso testai bei ruošiamasi juos įjungti.
„Mes neabejojame, kad Lietuvoje pastatysime atominę elektrinę ir jos statyboms bus naudojamos naujausios technologijos, kurias plėtojant bus atsižvelgiama į pastabas po Fukušimos avarijos. Mes turime pačių aukščiausių vadovų palaikymą, kad šitas projektas judėtų į priekį, todėl mes neabejojame, kad jis bus įgyvendintas“, - teigia M. Hanyu.
