Kitą pusę išlaidų dengs pačios „Lietuvos dujos“. Tačiau gyventojai to esą beveik nepajus.
„Kiek mes paskaičiavome, buitiniams vartotojams, tai yra tiems jautriausiems vartotojams, įtaka į tarifą bus 0,5 cento“,
– tvirtino Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.
Stambiesiems vartotojams teks didesnė investicijų naštos dalis. Jiems dujų perdavimo kainos viršutinė riba augs 7 procentais, arba maždaug 3 litais už tūkstantį kubinių metrų. Tačiau į tarifus šios sąnaudos bus įskaičiuojamos tik baigus projektą, t.y. 2013 metais.
Laukdamos ES pinigų, kuriuos pernai atidavusi Vilniaus aplinkeliui, šiemet Vyriausybė vėl surado iš kur jų paimti, „Lietuvos dujos“ parengė dujotiekio techninius projektus.
Tiesti dujotiekį ketinama trimis etapais: nuo Jurbarko iki Tauragės, nuo Tauragės iki Šilutės ir nuo Šilutės iki Klaipėdos. Pradėti darbus ketinama vos pasirašius finansavimo sutartis, kurioms irgi reikėjo komisijos palaiminimo.
„Trūksta tiktai susitarti galutinai dėl finansavimo, dėl pačių finansavimo sutarčių pasirašymo ir nusipirkti rangos darbus, vamzdžius pastatyti“, – teigė AB „Lietuvos dujos“ Rinkos plėtros departamento direktorius Rimas Masalskas.
Dujininkai tikisi, kad ES paramos skirstymo procedūros užtruks ne ilgiau nei kelias savaites, o visą dujotiekį žada užbaigti iki 2012-ųjų.
Magistralinis dujotiekis nuo Jurbarko į Klaipėdą ne tik sujungs visą dujų perdavimo sistemą į žiedą, bet ir leis Lietuvai priimti dujas iš suskystintųjų dujų terminalo, planuojamo pastatyti Klaipėdoje. Be to, jį nutiesus, gamtinių dujų turės ir dar keli vakariniai Lietuvos rajonai.
