Šiuo metu derinamas Lietuvos premjero ir „Gazprom eksport“ vadovo susitikimo laikas bei darbotvarkė, laikraščiui „Izvestija“ pranešė A.Kubiliaus patarėjas Kęstutis Škiudas. Šis susitikimas gali įvykti per savaitę. Lietuva mano, kad dabartinė rusiškų dujų kaina yra „nesąžininga“ ir viliasi, kad ji bus sumažinta, pažymi patarėjas.

„Lietuvos dujos“ patvirtino, kad šiuo metu peržiūrimos rusiškų dujų tiekimo Lietuvai sąlygos. Nors sutarties galiojimo laikas baigiasi 2015 metais, „optimizuoti tiekimo sąlygas“ reikia jau dabar, pareiškė „Lietuvos dujų“ atstovė Sigita Petrikonytė – Jurkūnienė.

„Gazprom“ atstovai oficialiai atsisako komentuoti situaciją dėl dujų tiekimo Lietuvai, kol nesibaigs derybos.

Aiškumas šiuo klausimu gali būti pasiektas „per kelias dienas“, nurodė vienas „Gazprom“ šaltinis. Tačiau už tai atsakingi abiejų šalių parlamentų komitetai mano, kad pasiekti susitarimą nebus lengva.

„Pagrindinė problema – Trečias Europos Sąjungos (ES) energetikos paketas, kuris, mano nuomone, tinka stambioms Vokietijos, Prancūzijos, galbūt Italijos ir Ispanijos energetikos sistemoms, tačiau tokioms šalims kaip Suomija, Estija ir Lietuva netinka visai“, - sakė Lietuvos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julijus Veselka.

Jis vieningą dujų sistemą išskaido į skirtingus sektorius , kurie turi tarpusavyje konkuruoti. Kitaip tariant, prie to paties vamzdžio sėdės daug vadovaujančiųjų, kuriems reikės mokėti pinigus, o tai reiškia, kad dujų kaina dar labiau išaugs.

J.Veselka taip pat mano, kad derybos bus sunkios. „Gazprom“ laikysis ekonominės, pragmatinės pozicijos, o Lietuva – politinės“, - sakė jis.

„Lietuva gali gauti nuolaidų, jei tik bus pasiektas protingas susitarimas su „Gazprom“ dėl tinklų“, - pareiškė Rusijos Dūmos Energetikos komiteto pirmininkas Ivanas Gračiovas.

Ekspertai taip pat sutinka, kad derybos bus sunkios.

Kainą būtų galima sumažinti, jei Lietuva nusileistų „dėl energetikos paketo“, tačiau tikimybė, kad šalims pavyks susitarti, beveik lygi nuliui, sako „East European Gas“ generalinis direktorius Michailas Korčiomkinas.

„Iš tikrųjų, „Gazprom“ tiekiamų dujų Lietuvai kaina yra viena aukščiausių Europoje. Ji žymiai didesnė negu Latvijai ir daug kartų didesnė negu Baltarusijai. Tačiau lietuviai neatkreipia dėmesio į tai, kad Latvijoje yra požeminės dujų saugyklos, iš kurių dujomis aprūpinama visa Leningrado srities šiaurės vakarinė dalis. Taigi, tik atrodo taip, kad kaimynams dujos kainuoja pigiau, nors iš tikrųjų viskas yra sąžininga“, - teigė korporacijos „GazEnergoStroi“ prezidentas Sergejus Černinas.

Šiuo metu „Gazprom“ yra vienintelė dujų tiekėja Lietuvoje (kompanija tiekia maždaug 3 mlrd. kubų į metus). Tačiau Lietuva planuoja iki 2014 metų pastatyti suskystintų gaminių dujų terminalą. Pirkti dujas Lietuva gali iš Kataro, Norvegijos, tokių Šiaurės Afrikos šalių kaip Libija ir Alžyras ar net Jungtinių Valstijų, teigia M. Korčiomkinas.

„Su tiekėjais jokių problemų nėra: pasiūla šiuo metu viršija paklausą. Yra netgi galimybė sudaryti ilgalaikius kontraktus, - tvirtina ekspertas. - Tačiau „Gazprom“ gali pasitraukti iš šios rinkos, jeigu kompanija nuleis kainą. Galiausiai tai gali sukurti konkurencingą rinką, kuri visiems išeis į naudą“.

Seimo Ekonomikos komitetas pasiūlė 2013 metų birželį reorganizuoti „Lietuvos dujas“. To reikia, kad šalies dujų sistema atitiktų ES įstatymus: Trečiasis ES energetikos paketas numato, kad turi būti atskirtas dujų tiekimas, gamyba ir perdavimas. Kiekviena iš šių veiklos rūšių turi būti perduota nepriklausomoms kompanijoms. Magistralinius dujotiekius Lietuvos vyriausybė ketina nacionalizuoti. „Gazprom“ prieštarauja „Lietuvos dujų“ reorganizacijai, teigdama, kad jai priklausančių vamzdynų atidalijimas yra neteisėtas.

Kitos Baltijos šalys - Latvija ir Estija – iš dujų monopolininkės buvo gavusios 15 proc. nuolaidą dujoms įsigyti 2011 metais. Už tai šalys pažadėjo įsigyti žaliavų 2007 metų lygiu. „Gazprom“ duomenimis, 2011 metų balandį dujos Lietuvai kainavo 448 dolerius (1187 litus) už 1 tūkst. kubinių metrų, tuo tarpu kaimyninei Latvijai – 379 dolerius (1004 litus), o Estijai – 389 dolerius (1030 litų).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)