P. Lyonso teigimu, branduolinė energetika po Fukušimos avarijos keičiasi, bet ne miršta. Saugumas branduolinėse jėgainėse – kaip niekada svarbus. Anot JAV energetikos sekretoriaus pavaduotojo, branduolinės energetikos ir atsinaujinančių išteklių energetikos priešinti nėra jokio reikalo. SGD terminalo projekte amerikiečiai regi gerą galimybę Lietuvai diversifikuoti energijos išteklių tiekimą.
– JAV – viena iš šalių, turinčių tikrai nemažai atominių jėgainių. Kokią vietą jūsų šalies naudojamų energijos rūšių įvairovėje užima atominė energija?
– Kaip jau ne kartą pažymėjo JAV prezidentas Barackas Obama ir šalies energetikos sekretorius Stevenas Chu, mums reikia pačios efektyviausios, visą apimančios energetikos strategijos, padėsiančios Amerikai saugiai plėtoti visus įmanomus energijos gavimo būdus. Kaip svarbus aplinką tausojančios, maža tarša anglies dvideginiu pasižyminčios elektros energijos šaltinis, taiki branduolinė energija išlieka labai svarbi JAV energijos rūšių rinkinio dalis.
Atominėse jėgainėse pagaminta elektra Amerikoje šiuo metu sudaro 20 proc. visos šalyej pagaminamos elektros energijos bei 70 proc. visos anglies dvideginiu aplinkos neteršiančios energijos, todėl ir toliau atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant mūsų užsibrėžtų nacionalinės energetikos ir aplinkosaugos tikslų.
Norėdami įgyvendinti Administracijos siūlomą visą apimančią energetikos strategiją, skatinančią pačios Amerikos energijos išteklių plėtrą ir naujų pramonės šakų bei darbo vietų kūrimą, net kelias būdais bandome suteikti pagreitį Amerikos branduolinės energetikos pramonei. Vienas iš jų – mažesnės galios branduoliniai reaktoriai, kurių pranašumai akivaizdūs: pasyviosios saugos priemonės, kompaktiškas dizainas ir mažesnės kapitalo sąnaudos. 2010 metais JAV energetikos departamentas pasirašė sąlyginį įsipareigojimą 8 mlrd. dolerių (22,11 mlrd. Lt – DELFI) paskolų garantijomis – taip paremtos dviejų lengvojo vandens reaktorių statybos „Vogtle“ branduolinėje jėgainėje Džordžijoje, sukurta šimtai darbo vietų.
– Ko išmokta po nelaimės Fukušimos AE? Ar šis įvykis pakeitė amerikiečių nuomonę apie branduolinę energetiką ir jos ateitį šalyje?
– Dirbdamos išvien su partneriais užsienyje, JAV išlieka pasiryžusios stiprinti branduolinės energetikos saugumą ir pritaikyti pamokas, išmoktas Fukušimoje. Tiek šiuo metu veikiančiose atominėse jėgainėse, tiek naujos kartos branduoliniuose reaktoriuose ateityje.
Iš karto po nelaimės Fukušimoje JAV Atominės energijos komisija ir šalies atominių jėgainių operatoriai atliko visų 104 Amerikoje veikiančių reaktorių patikrinimą, norėdami įsitikinti jų saugumu ir patikimumu plataus masto stichinių nelaimių atveju. Ataskaitoje, parengtoje po tragedijos Fukušimoje, Atominės energijos komisija patvirtino, jog branduolinių reaktorių „veikla, vykdoma pagal išduotas licencijas, nekelia jokios grėsmės“ ir patikino, jog ėmėsi veiksmų, padėsiančių įsisavinti Fukušimos pamokas ir užtikrinti JAV branduolinių jėgainių saugumą.
– Ar atominė energija pasaulyje dar turi ateitį? Matėme griežtą vokiečių atsaką į Fukušimos tragediją, tačiau neseniai pasirodė informacijos, jog Japonija iš naujo svarsto savo sprendimą ir galbūt vėl įtrauks atominę energiją į šalies energijos rūšių rinkinį.
– Mūsų nuomonė sutampa su mūsų partnerių visame pasaulyje, atominė energija – svarbi energijos rūšių rinkinio, būtino aplinką tausojančiai ateičiai, dalis. Plėtodami branduolinę energetiką, tuo pačiu privalome iš naujo įsitikinti branduolinę energiją gaminančių objektų sauga ir saugumu.
Amerikoje, statant naujus branduolinius reaktorius ir eksploatuojant šiuo metu dirbančius, sauga visada buvo ir toliau bus pats svarbiausias dalykas. Norėdami judėti į priekį gaminant saugią, aplinkos neteršiančią atominę energiją, turime ir toliau savo branduolinės saugos strategijoje taikyti iš Fukušimos išmoktas pamokas ir gerinti kiekvienos mūsų atominės jėgainės saugą ir saugumą.
– Kaip vertinate technologijas, kurias amerikietiško ir japoniško kapitalo „Hitachi-GE“ siūlo Visagino projektui?
– JAV pramonė – mūsų partneriai, todėl nuolat konsultuojamės su JAV bendrovėmis apie dizaino tendencijas branduolinės energijos pramonėje, labai džiaugiamės pasiektu progresu. „Hitachi-GE“ – viena iš lyderio pozicijas branduolinių technologijų srityje užimančių bendrovių, siūlančių pažangiausią ir saugiausią įrangą, todėl labai džiaugiuosi, jog šiam projektui pasirinkti būtent jie. Drąsiname Lietuvą ir kitus mūsų partnerius nuodugniai svarstyti Amerikos branduolinių reaktorių gamintojų pasiūlymus, prieš priimant galutinį sprendimą, kruopščiai analizuoti jų siūlymų techninius ir komercinius parametrus.
– Yra teigiančių, jog geriau investuoti į alternatyviuosius energijos šaltinius, o ne laikytis įsikibus branduolinės energijos. Kaip manote, šie du energijos gavimo šaltiniai suderinami ar vienas kitam – aršūs konkurentai?
– Kaip jau ne kartą sakė JAV prezidentas B. Obama, mums reikia visuotinės, visą apimančios energetikos strategijos, padėsiančios Amerikai saugiai plėtoti visus įmanomus energijos gavimo šaltinius, tarp kurių – branduolinė, saulės, vėjo ir iškastinio kuro.
Dėdami šias pastangas, ir toliau manome, jog privalome investuoti į visus įmanomus energijos gavimo būdus, kurti naujas darbo vietas ir stiprinti šalies ekonomiką.
– Kartu su Visagino AE projektu Lietuva savo pakrantėje planuoja ir SGD terminalą. Tačiau abu šie projektai patiria didelį politinį spaudimą iš populiariausių partijų Lietuvoje. Ar be šių dviejų projektų Lietuva galėtų puoselėti energetinės nepriklausomybės viltis?
– JAV prioritetai gamtinių dujų išteklių srityje labai aiškūs – sauga ir atsakomybė. Taip pat remiame energetikos infrastruktūros, gerinančios tiek mūsų šalies, tiek mūsų partnerių užsienyje energijos tiekimo užtikrinimą, kūrimą. Gamtinių dujų tiekimo diversifikacija, nauji vamzdynų maršrutai bei SGD terminalų statyba – kelios iš svarbiausių energijos tiekimo užtikrinimo ir energijos išteklių įvairovės didinimo strategijų.
