„Pirmiausiai aš būčiau nustebęs, jeigu jie būtų atėję, todėl kad šiame regione negalima pastatyti AE, kuri galėtų konkuruoti su kitais energijos tiekėjais. Jų sprendimas yra absoliučiai aiškus, nes jie pažiūrėjo, kokia čia yra ekonominė aplinka, kokios yra kainos ir kiek kainuoja pastatyti AE. Jau daugiau nei prieš metus sakiau, kad nerealu, jog kas ateis. (...) Nematau jokios katastrofos. Jūs įsivaizduokite situaciją, kai pastatai objektą ir neturi, kur parduoti elektrą ir turi gryną nuostolį. Ar tai būtų laimė valstybei?“, – DELFI komentavo J. Vilemas.
Jo nuomone, po nesėkmės viešajame konkurse valdžia greičiausiai taip lengvai nepasiduos ir bandys ieškoti kitų būdų privilioti investuotojus, tačiau tai gali būti sunki užduotis.
„Aš jau anksčiau minėjau, kad naujai statomos AE rinkos ekonomikos sąlygomis nėra rentabilios. Todėl joks investuotojas, kuris investuoja tam, kad ateityje atsiimtų įdėtus pinigus, matydamas, kad nebus pelno, neis. Čia galima būtų pastatyti AE, jei mūsų valstybė būtų labai turtinga ir ją statytų iš biudžeto. Po to tas, kas ją eksploatuotų, būtų geroje padėtyje, nes eksploatavimo išlaidos yra nedidelės“, – savo nuomonę dėstė akademikas.
Galimas būdas užtikrinti naujai pastatytos AE pelningumą yra garantuoti pagamintos elektros supirkimą tam tikru nustatytu tarifu. Tačiau energetikas abejoja, ar būtų daug norinčių pasižadėti brangiai mokėti ne vienerius metus.
„Bet kas sutiks tai daryti? Dabar mūsų mokama elektros gamybos kaina yra apie 17 ct/kWh, o AE kaina būtų maždaug 34 ct/kWh. Kas Lietuvos pasirašys po tokia sąlyga? Ar su sutiksite Jūs su tokia sąlyga, ar su ja sutiks didieji vartotojai, pavyzdžiui, B. Lubys („Achemos grupė“ – DELFI) ir kiti? Niekas nesutiks“ – sakė pašnekovas.
Lietuva, anot jo, gali išgyventi be AE, šiuo metu elektra tiekiama pakankamai saugiai ir ji tikrai nėra didelė problema, kur kas didesnių problemų yra su šildymu.
„Bus elektros jungtis į Švediją, Elektrėnuose Lietuvos elektrinėje statome dar vieną bloką, nesvarbu, kad dujos jam bus iš Rusijos. Aš manau, kad su laiku atsiras alternatyvus dujų tiekimo kanalas, arba saugykla, arba jungtis su Lenkija. Šiek tiek elektros gaminsime iš atsinaujinančių šaltinių, elektros problema yra lengviau sprendžiama, jos tiekimas dabar yra saugus ir patikimas, didesnė problema yra šildymas“, – kalbėjo jis.
Akademiko nuomone, elektros tilto su Lenkija nereikėtų sieti su planais statyti AE.
„Ta linija tarnaus kitiems reikalams. Pirmiausiai ji bus kaip energetinio saugumo objektas. Nepriklausomai nuo atominės elektrinės linija yra būtina ir į Lenkiją, ir į Švediją“, – sakė energetikas.
DELFI primena, kad naujas AE 50 km nuo Vilniaus ketina statyti Baltarusija, apie tokius planus yra paskelbusi ir Kaliningrado sritis. Šią savaitę paramą Baltarusijos planams išreiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Anksčiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakė, kad tarptautinių konsultantų „NM Rothschild&Sons“ parengtos išvados rodo, jog kaimyninėse šalyse planuojamos jėgainės netrukdytų veikti lietuviškai, nes esą energijos poreikis būtų pakankamai didelis.
