Į projektą bus investuoti apie 20 mln. litų, o statybas planuojama baigti jau šį rugsėjį. Prijungus biokuro katilinę prie Kauno šilumos tinklų, nuo ateinančio šildymo sezono daliai Kauno gyventojų bus tiekiama šiluma, gaminama naudojant biokurą. Vėliau vasarą katilinė gamins šilumą karštam vandeniui.
Naujojoje katilinėje Kaune bus sumontuoti du kiekvienas po 8 MW nominalios galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai ir apie 4 MW galios šilumokaitis (kondensacinis ekonomaizeris). Katilinėje bus naudojama inovatyvi taršą aplinkai mažinanti įranga, kuri leis itin efektyviai panaudoti šilumą ir užtikrins gamybos procesų ekologiškumą.
Katilinei reikalingą įrangą jau gamina Lietuvos įmonės, taip prisidedama prie šalies ekonomikos plėtros, kuriamos darbo vietos.
Biokuro katilinės išorės fasadų projektą kūrė kauniečio architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujama architektų komanda, katilinės inžinerines sistemas projektavo energetinių sistemų projektavimo bendrovė „Energetikos Linijos“, biokuro katilus ir kitą įrangą gamina bendrovė „Enerstena“.
„GECO Investicijos“ kartu su partneriais koncerno „Achemos grupė“ įmone „Agrivest“ taip pat ketina statyti biokuro katilinę Jonavoje, svarstomos plėtros galimybės ir kituose miestuose. Pasak R.Štreimikio, siekiama aktyvaus bendradarbiavimo su įvairių šalies miestų savivaldybėmis, suinteresuotomis savo regionuose skatinti šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Įmonė „GECO Investicijos“ buvo įkurta 2011 metais, ją kontroliuoja verslininkų Rakauskų šeima bei privataus kapitalo investicijų grupė „Žabolis ir partneriai“.
„Mes esame Kauno patriotai – būtent todėl pirma elektrinė ir statoma Kaune“, - teigė Augustinas Rakauskas.
Lietuva yra įsipareigojusi pagal Europos Sąjungos direktyvą iki 2020 m. 23 proc. suvartojamos energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.
