Investicija Klaipėdoje siekia apie 126 mln. eurų (435 mln. litų) ir, anot įmonės „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, trečdalį projekto vertės darbų atliks Lietuvoje veikiančios įmonės.

Pasak V. Žutos, gamykla Klaipėdoje degins ne tik regione iš gyventojų ir verslininkų surenkamas šiukšles, bet ir biokurą, nes vien šiukšlių jėgainės pajėgumui nepakaks, tačiau paklaustas apie galimą taršą V. Žuta tikina, kad gamyklos į orą išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis bus mažesnis nei įprastas jų kiekis ore, o atsakingos institucijos galės tuo įsitikinti patikrinusios gamyklos veiklą.

„Šiukšlių deginimo gamykloms yra keliami itin griežti aplinkosauginiai reikalavimai“, - sako V. Žuta.

Apsilankius Švedijos Hogdaleno jėgainėje, iš tris kartus pajėgesnės gamyklos kamino rūko baltas dūmas, o pasak Švedijos bendrovės „Fortum Corporation“ vyriausiojo patarėjo Peterio Liebscherio, artimiausia gyvenvietė nuo gamyklos yra nutolusi 600 metrų atstumu ir aplinkiniai žmonės nėra skundęsi dėl jos veikimo. Stokholme ši gamykla veikia nuo 1969 m. ir yra nutolusi 20 km nuo miesto centro. Pusė šios gamyklos akcijų priklauso Stokholmo savivaldybei, pusė - „Fortum“ grupei, akcininkai sutarimų siekia derybomis.

Planuojama, kad nuo Klaipėdoje įsikursiančios gamyklos artimiausia gyvenvietė bus 800 m atstumu. Hogdaleno gamyklos plotas yra iki 15 ha, Klaipėdoje gamykla užims apie 5 ha.

Lietuvos pajūryje šilumos ir elektros jėgainės pajėgumai sieks apie 260 tūkst. tonų kuro, iš kurių 100-160 tūkst. tonų sudarys regiono šiukšlės, 50 tūkst. tonų pramoninės atliekos, o likusi dalis – biokuras. Gamykla gali deginti ir nerūšiuotas atliekas.

Stokholme veikiančios gamyklos pajėgumai 700 tūkst. tonų, kurių 500 tūkst. tonų sudaro regiono šiukšlės, likusią dalį – pramoninės atliekos.

Šiuo metu Švedija panaudoja 99 proc. savo atliekų, o Lietuva vidutiniškai 10 – 11 proc., tačiau yra įsipareigojusi palaipsniui didinti panaudojamų šiukšlių kiekį.

Anot V. Žutos, Lietuvoje vertinant šiukšlių suvartojimą pagal regioninių atliekų tvarkymo statistiką pirmauja Alytaus atliekų tvarkymo centras panaudojantis apie 19 proc. surenkamų atliekų. Per metus Lietuvoje susidaro apie 1 mln. tonų šiukšlių.

Planuoja gamyklas Kaune ir Vilniuje

„Fortum Heat Lietuva“ šiek tiek mažesnio pajėgumo šiukšlių deginimo gamyklas, gaminančias šilumą ir elektrą, planuoja Kaune ir Vilniuje.

“Birželio 7 d. Kaune planuojame paskelbti strateginę pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą Kaune, kuri bus prieinama visuomenei ir tai truks iki liepos 9 d., tada bus pristatymas visuomenei Kauno miesto savivaldybėje. Optimistinis mūsų strateginis planas yra statybų pradžia 2014 m., o veiklą gamykla pradėtų 2016 m.“, - pasakojo V. Žuta.

Bendrovė tikisi dar vieną jėgainę pastatyti ir sostinėje, tačiau kol kas dar ieškoma jai vietos. Vilniuje planuodama gamyklą, bendrovė turi įsigyti sklypą, tačiau iš pradžių jis turi būti įvertintas, ar nėra užterštas naftos produktais. Jėgainės Vilniuje ir Kaune galėtų būti panašaus pajėgumo.

“Kaune sklypas jau yra įsigytas ir patikrintas, problemų tikrai nėra, o Vilniuje jau artėjame prie pabaigos renkantis sklypą“, - dėstė V. Žuta.

Kaune planuojamos preliminarios investicijos yra 160-170 mln. eurų (552-587 mln. litų), investicijos sostinėje galėtų sudaryti dar tiek pat.

Skaičiuojama, kad jei Klaipėdos jėgainė galės patenkinti apie 40 proc. miesto šildymo poreikių, Kauno jėgainės pajėgumai būtų 35-37 proc., o Vilniaus 20-22 proc. Elektrą jėgainės tiektų į bendrą rinką, todėl neskaičiuojama kiek miesto elektros poreikių jos galėtų patenkinti.

Pelenus su sunkiaisiais metalais žada plukdyti į Norvegiją

Anot V. Žutos, veikiant šiukšlių deginimo gamyklai, susidarys dviejų rūšių pelenai: tie, kurie bus maišomi su vandeniu ir šlako pavidalu vežami į sąvartynus, ir tie, kurie sandariuose konteineriuose keliaus į konkursą laimėjusią Norvegijos įmonę. Ji juos chemiškai apdirbs ir laidos buvusiose šachtose ir uolų ertmėse.

Skaičiuojama, kad nepavojingieji pelenai, kurie bus vežami į sąvartynus, sudarys apie 20 proc. visų sudegintų atliekų, o pavojingieji, su sunkiaisiais metalais, apie 1-2 proc. visų atliekų.

Stokholmo šiukšlių deginimo gamykla veikia tokiu principu: į gamyklos teritoriją visą parą važiuoja šiukšlių surinkimo mašinos, jos išmeta šiukšles į betoninį konteinerį - bunkerį, kur jos su keltuvu yra maišomos ir kraunamos į deginimo įrenginį – boilerį. Iš degimo metu gautos energijos gaminama šiluma ir elektra, o susidarančios dujos yra filtruojamos, pelenai - skirstomi į pavojingus ir ne bei išvežami iš gamyklos.

Daugiau akimirkų iš Hogdaleno jėgainės – nuotraukose.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (264)