„Lietuvoje – priešrinkiminiai metai, to negalima pamiršti. Manau, kad Lietuva šiuo metu nori priimti svarbius sprendimus ir parodyti dabartinės politikos rezultatus. Tiek mes, tiek kitos Europos šalys ėmė teigti, kad vienpusis judėjimas nėra svetingas veiksmas. Imantis kokių nors vienpusiškų veiksmų, susilpnėja solidarios Baltijos energetikos politikos pozicija“, – pabrėžė jis.
„Kalbant apie Klaipėdos SGDT projektą, kyla abejonių, ar jis pajėgs tapti regioniniu projektu, kadangi neturi tokio potencialo. Turint omenyje, kad jis bus daugiau nukreiptas į Lietuvos rinką, išlaidos bus tokios, kurių Latvijos pusė pasistengs išvengti. Bijau, kad Klaipėdos projektas Lietuvos vartotojams kainuos labai brangiai“, – sakė D. Pavliutas.
Ministras priminė, jog Latvija primygtinai siūlo spręsti šį klausimą regiono mastu, nes terminalas turi būti tokio galingumo, kad aprūpintų visas tris Baltijos valstybes.
„Be to, naujame terminale turi būti protingi indėliai į valdybos struktūrą. Turi būti techninė galimybė aprūpinti dujomis kitas šalis. Klaipėdos atveju šie indėliai kur kas didesni, nei būtų, jeigu terminalas būtų statomas, pvz., Latvijoje“, – pareiškė D. Pavliutas ir pabrėžė, jog Europos Komisija paprasčiausiai nefinansuos tokio projekto.
Kaip jau buvo pranešama, apie SGDT terminalo statybas galvoja visos trys Baltijos valstybės, tik Latvija laikosi nuomonės, kad tikslinga pastatyti galingą bendrą SGDT Latvijoje, ir jis galėtų pretenduoti į finansinę EK paramą.
