Metų pradžioje įkurta skirstomųjų tinklų bendrovė LESTO yra turtingiausia iš visų pertvarkytų energetikos įmonių. Ji valdo beveik 5,5 milijardo litų vertės technologinį turtą, kurį optimizuodama darbą ir mažindama sąnaudas žada dar labiau padidinti.
„Per šiuos metus išlaidos turėtų sumažėti apie 25 milijonus, o kiek tai bus ateity vėlgi parodys mūsų veiksmai. Jeigu sugebėsim išreikalauti iš savo tarnybų ir padalinių, kad tie rodikliai, kuriuos mes esam praktiškai įvardiję, bus įvykdyti, atitinkamai sutaupymo dydis turėtų augti“, – sakė Arvydas Tarasevičius, LESTO generalinis direktorius.
Bendrovės vadovai tikisi, kad geriau planuojamos investicijos, racionaliau tvarkomas ūkis didins ir įmonės akcijų vertę. Jau sausio pabaigoje LESTO bus įtraukta į vertybinių popierių biržos sąrašus. Per biržą tikimasi pritraukti ir naujų investuotojų.
„Esam reguliuojama kompanija ir investicijos mums reikalingos užtikrinti patikimumą ir vystyti pačią bendrovę, tai įmonės vertė svarbi ir tuo aspektu“, – kalbėjo A. Tarasevičius.
Tačiau energetikos ministras tikina, kad LESTO vertės kėlimas ir patrauklumo investuotojams didinimas tikrai nėra pasirengimas galimam privatizavimui. Viešojoje erdvėje ne sykį buvo minėta, kad pardavusi LESTO akcijas valstybė turėtų pinigų įnašui į naują atominę.
„Šiuo metu tas tikrai neplanuojama. LESTO yra arba turi būti biržoje kotiruojama bendrovė ir, be abejo, kaip ir kiekvienam savininkui, taip ir valstybei, yra svarbu, kad turto vertė būtų didinama.
Tačiau tai nėra siejama su privatizavimu, jokių LESTO privatizavimo planų šiuo metu neturime ir tai nėra svarstoma“, – tvirtino energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Bendrovės vadovų teigimu, specialus auditas parodė, kad iki šiol privačiose rankose buvę „Vakarų skirstomieji tinklai“ kokybe ir techniniu lygiu nenusileidžia valstybės valdytiems tinklams rytinėje Lietuvos dalyje. Tačiau investicijų tinklams prižiūrėti reikės visur.
Nors kol kas nenurodoma, kiek šiemet žadama investuoti, LESTO vadovai užtikrina, kad investicijos nebus mažesnės nei buvo numačiusios abi buvusios bendrovės. Didesnės esą neišvengiamai keltų ir elektros tarifą vartotojams, kuris šiemet neauga būtent dėl mažesnės skirstymo kainos dalies.
„Jeigu nebūtume atlikę veiksmų išlaidoms mažinti, tai šių metų tarifas būtų išaugęs“, – sakė LESTO generalinis direktorius.
LESTO vadovai pripažįsta, kad bendrovių sujungimo sąnaudos galėjo būti dar mažesnės. Tačiau vien atleistų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms išmokėta apie 15 milijonų litų. Sujungiant abi skirstomųjų tinklų bendroves atleista daugiau kaip 500 žmonių.
