„Būtų nekorektiška svarstyti, kas būtų jeigu būtų, nes tikslas yra labai konkretus ir strategiškai itin svarbus visam regionui“, – DELFI sakė energetikos ministro Arvydo Sekmoko patarėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Jauniškis.

Kęstutis Jauniškis
Jo teigimu, naujos AE projektas ir toliau vykdomas – pasibaigus konkursui pagal Koncesijos įstatymą numatytos tiesioginės derybos.
Šių metų pradžioje paskelbtas viešas konkursas statyti naują AE žlugo pasitraukus vieninteliam dalyviui Pietų Korėjos bendrovei „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“).

Rinkos sąlygomis AE pastatyti neįmanoma

„Seniai strategijose yra prirašyta, kad Lietuva turi turėti 35 proc. elektros, gaminamos kartu su šiluma, taip pat turėtume pasiekti, kad 20 proc. elektros būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Taip pat statomės elektros jungtis, kurios garantuos rinką. Aš matau visai šviesią ateitį ir be AE“, – paklaustas, kas laukia Lietuvos be AE, DELFI sakė buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas profesorius Vidmantas Jankauskas.

Vidmantas Jankauskas
Jis nesutinka ir su argumentu, kad iš naujos AE pagaminta elektra bus pigesnė už kitas alternatyvas: „Aš esu žmogus, kuris visada sakydavo, kad atominė elektra yra pati brangiausia, nes dabar yra tokia reali jos kaina. Ji yra pati brangiausia pasaulyje, na, gal saulės elektra dabar dar yra brangesnė“.

Paklaustas, kaip vertina Vyriausybės ketinimus keisti įstatymus, kurie būtų naudingesni būsimam strateginiam investuotojui, jis sakė: „Rinkos ekonomikoje AE pastatyti yra be galo sunku, beveik neįmanoma, nes reikia arba rinką riboti, arba leisti kažkokias kitas sąlygas. O jeigu mes eisime į priešingą pusę, bandysime kažkam suteikti lengvatas, ar galų gale, kaip kalbama, netgi būsimąsias investicijas įtrauksime į kainą, tam kaip buvęs reguliuotojas negalėčiau pritarti“.

Neaišku, kiek mokėsim

Panašios nuomonės, kad Lietuva nepražus be naujos AE, laikosi ir Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras: „Nėra čia jokios tragedijos. Be to, per krizę sumažėjo elektros poreikis ir pas mus, ir aplinkinėse šalyse, todėl yra galimybė jos nupirkti pigiau nei mes patys pagaminame. Žinoma, ūkis atsigaus, bet atsigavimas greičiausiai nebus staigus. Mes prognozavome, kad pagal išaugsiantį poreikį, AE reikėtų turėti 2020 m., dabar jau aišku, kad tokio poreikio neturėsime, jis bus tik kokiais 2025 m.“

Anot jo, galimybių Lietuvai įvairiais būdais apsirūpinti elektra yra ne vienas – dabar galiojančioje Energetikos strategijoje, kuri priimta dar 2007 m., buvo numatytas net 51 galimas scenarijus.

„Mano manymu, planas „B“ galėtų būti toks – geriau išnaudoti esamas galimybes, 2012 m. jau bus pastatytas naujas 450 megavatų blokas „Lietuvos elektrinėje“ Elektrėnuose, garantuojantis apie ketvirtadalį mūsų energijos poreikio. Taip pat reikėtų kuo greičiau ir kuo labiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius: vėjo, hidro, bio. Tragedijos nebus, gal šiek tiek energija bus brangesnė. Kiek ji gali būti brangesnė, niekas nepasakys, nes, nežinia, kiek augs naftos ir dujų kaina“, – savo scenarijų pateikė pašnekovas.

Anksčiau institutas prognozavo, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę elektra (IAE) gali brangti iki 1 Lt/kWh. Tačiau prognozė nepasitvirtino, šiuo metu gyventojai už elektrą moka 45 ct/kWh.

Jis nesiėmė vertinti, kokia tikimybė, kad Lietuva ras investuotoją naujai AE.

Priklausomybė nuo Rusijos išliks

To paties instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis mano, kad galimybę susitarti su nauju strateginiu investuotoju reikėtų vertinti 50/50 proc.

„Tai yra sunku pasverti, tiesiai nedalyvavus tuose įvykiuose, reikėtų turėti daugiau detalių“, – apie galimą derybų pabaigą DELFI sakė jis.

Energetiko nuomone, bent jau kol kas Lietuva gali išgyventi ir nieko nedarydama.

Vaclovas Miškinis, lei.lt nuotr.
„Išgyventi galima ir nieko nedarant, nes pajėgumų mes turime daugiau nei yra mūsų poreikių. Kitas niuansas – tokiu atveju mūsų galimybės geriau gyventi labai priklauso nuo to, kokios bus gamtinių dujų kainos, kurios gali dominuoti mūsų energetikos balanse. Taip pat, ar galima kaip nors gauti pigesnio mazuto, kuriuo galima kūrenti du Elektrėnų elektrinės blokus. Tačiau šiuo metu įtampos tikrai nėra, nes poreikiai yra gerokai sumažėję ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione ir bent keletą metų išliks generuojančių pajėgumų perteklius“, – sakė V. Miškinis.

Jo nuomone, ateityje Lietuvai savo energetinius planus vertėtų derinti su kaimyninėmis šalimis.

„Vėliau jau jeigu kalbėtume apie 2020 m., tai niekas labai nesikeis. Esant aiškiam nesėkmės scenarijui, yra galimybė derinti planus su kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, latviai planavo statyti anglinę elektrinę. Visos trys šalys galėtų dirbti kartu minimizuodamos energetinių išteklių stokos problemą. Žinoma, tai labai priklauso nuo to, kiek realūs bus Kaliningrado ir Baltarusijos atominių elektrinių poslinkiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Taip pat esą po 2016 m. turint jungtis su Lenkija ir Švedija, problema taptų nebe tokia aštri, nes galėtume dalyvauti Skandinavijos šalių elektros rinkoje. Elektros Lietuva galės gauti ir iš Skandinavijos per „EstLink2“ jungtį, kurios pralaidumą ketinama padvigubinti iki 2014 m.

„Jeigu žiūrėtume į dar tolesnį horizontą, galbūt per tą laiką AE renesansas bus tiek suaktyvėjęs, kad kainos bus sumažėjusios. Šiuo metu sunku prognozuoti. AE šiuo metu nėra didelis išsigelbėjimas, nes nelabai žinome, už kiek mes ją pastatysime. Jeigu kilovatą mes pastatysime už 4 tūkst. eurų, tai geriau pasistatyti dar vieną kitą kombinuoto ciklo bloką, pavyzdžiui, Kaune, taip pat galima modernizuoti Mažeikių elektrinę. Padėtis nėra tokia katastrofiška“, – sakė V. Miškinis.

Žinoma, anot jo, AE statyba yra prasminga energetinio saugumo prasme ir dėl to, kad ų sumažinta priklausomybė nuo Rusijos dujų, nes dabar daugumai pagaminamos elektros deginamos rusiškos dujos.

DELFI primena, kad Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija naują AE tikėjosi pastatyti 2018-2020 m.

Strateginiam investuotojui planuojama atiduoti bent 51 proc. naujos jėgainės akcijų.

Didžiausią Lietuvai reikiamos elektros dalį anksčiau gaminusi IAE uždaryta 2009 m. pabaigoje. Tai padaryti Lietuva buvo įsipareigojusi stodama į Europos Sąjungą, nes IAE veikė nesaugiais laikomi RBMK reaktoriai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją