Tarp gausybės laivų, užsukančių į daugiausia krovinių Europoje perkraunantį Barselonos uostą, maždaug kas trečią dieną pasirodo ir gamtines dujas gabenantis tanklaivis. Čia jas priima vienas iš septynių Ispanijos suskystintųjų dujų terminalų, per kuriuos šalis įsiveža tris ketvirtadalius sunaudojamų dujų.
Prieš pusmetį nusprendusi Klaipėdoje statyti suskystintųjų dujų terminalą Lietuva dar tik žvalgosi po panašius objektus ir laukia konsultantų, kurie turės patarti, koks geriausiai tiktų pasirinktoje vietoje, prie vadinamosios Kiaulės nugaros.
Suskystintų dujų terminalas Barselonoje pats seniausias Ispanijoje, dirbantis jau daugiau kaip 40 metų. Su planuojamu statyti Klaipėdoje jis panašus tik tuo, kad dirba labai intensyvios laivybos uoste ir visiškai netoli miesto.
„Kadangi mūsų pagrindinis tikslas yra energetinis saugumas, dėl to tokio didelio terminalo kaip šitas mes tikrai nesiruošiam statyti. Mūsų tikslas – kad terminalas būtų (pastatytas) greitai ir pigiai“, – teigia bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Šio terminalo galingumas yra apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Klaipėdoje mes galvojame apie 2,5–3 mlrd. kubų. Tad atitinkamai talpų reikės mažiau, įrangos reikės mažiau. Mes galvojame, kad terminalas Klaipėdoje turėtų būti plaukiojanti platforma, kurioje vyktų ir saugojimas suskystintų dujų, ir išdujinimas“, – kalbėjo „Klaipėdos naftos“ suskystintųjų dujų terminalo direktorius Rolandas Zukas.
Prieš porą dešimtmečių gamtines dujas pirkdavusi beveik vien iš Alžyro, dabar Ispanija tik suskystintas dujas įsiveža iš 14 pasaulio valstybių. Šalies dujotiekius, požemines dujų saugyklas ir 4 suskystintųjų dujų terminalus valdo nepriklausoma bendrovė, kurioje valstybė turi tik 5 proc. akcijų. Iš jos nupirktas dujas vartotojams pardavinėja apie 20 tiekėjų.
Infrastruktūros valdytoja neslepia galinti padėti ir Lietuvai išsivaduoti iš priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo.
„Padėtis Lietuvoje mums primena Ispaniją prieš gerą dešimtmetį. Jūs turėtumėte plėtoti šį sektorių taip, kad padidintumėte tiekimo saugumą. Manome,kad galėtume jums patarti, būti partneriais ar kitaip bendradarbiauti kuriant suskystintųjų dujų importo infrastruktūrą“, – sakė įmonės „Enagas“ planavimo ir strategijos direktorius Jesus Saldana.
„Klaipėdos naftos“ vadovų nuomone, ispanai galėtų ir statyti terminalą, ir galbūt jį valdyti. Tačiau statytojus rinksis konsultantai, kurių konkursas baigsis po poros mėnesių.
Maždaug kitų metų pabaigoje prasidėsianti terminalo statyba baigtis turėtų 2014-aisiais. Pirminiais skaičiavimais, terminalas Klaipėdoje galėtų kainuoti apie 700 mln. litų.
