Mokslininkai: Lietuvai buvo naudinga pirkti, o ne gaminti elektrą

Pernai antrą pusmetį vartotojai Lietuvoje nepajuto elektros kainų didėjimo, nes didžioji dalis energijos buvo perkama rinkoje, o ne gaminama iš pabrangusių dujų, pastebi mokslininkai. Anot jų, pirkti elektrą rinkoje vartotojams buvo naudinga.

„Lietuva gaminosi tik kokį trečdalį elektros energijos, o likusią dalį nusipirko rinkoje. Pirkti elektrą nėra blogai, kai kurie žmonės tą iškreiptai aiškina, nes tuos pinigus, kuriuos mes sumokame už elektrą, mes nemokame už brangias dujas. Vis tiek turėtume pirkti arba brangias dujas ir gaminti elektrą arba geriau iškart nusipirkti elektrą ir dar neteršti. Pernai mes rinkoje pirkome už gerą kainą ir tai lėmė, kad elektra nebrango“, - aiškina Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros profesorius Rimantas Pranas Deksnys.

Lietuvoje pernai antrą pusmetį, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, elektros kainos beveik nesikeitė, kai dujos brango 19 proc., rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro „Eurostat“ duomenys.

„Elektros kainos didėjimą Lietuvoje galėtų lemti kaina rinkoje - mes rinkoje perkame 60 proc. ir daugiau, o rinkoje kaina praktiškai nesikeitė, realiai mes ir turime vartotojui palankią situaciją, nes jei būtume mažiau importavę ir gaminę savo elektrinėse, kaina tikrai būtų šoktelėjusi. Lygiai taip pat, kaina būtų padidėjusi, jei paklausa rinkoje būtų didesnė, o pasiūla – mažesnė. Bet metai buvo pakankamai palankūs ir mes gaudavome elektros rinkoje, aišku, didžiąją dalį iš Rusijos, bet palankiomis kainomis“, - sako Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis.

Jis skaičiuoja, kad dvi pagrindinės elektros kainos sudedamosios dalys yra kainos pirkimo arba gamybos kaina ir elektros paskirstymo kaina.
„Lietuvoje elektros kainos turėtų priklausyti ir nuo dujų kainos. Jeigu dujos brangsta, o mes dujomis turėtume gaminti didžiąją dalį elektros energijos šiuo metu, tai ta kaina turėtų augti“, - sako V. Miškinis.
Sparčiausiai elektros kainos pernai didėjo Latvijoje (27 proc.), Kipre (19 proc.), Portugalijoje ir Ispanijoje (po 13 proc.), o jos mažėjo tik Liuksemburge (5 proc.). Lietuvoje, Maltoje ir Suomijoje elektros kainos per metus beveik nepakito. Lietuvoje elektros kainos yra maždaug trečdaliu mažesnės nei ES vidurkis.

Pigiausia elektra buvo Bulgarijoje, Estijoje, Rumunijoje, o brangiausia – Danijoje, Vokietijoje, Kipre ir Belgijoje. ES namų ūkiams per metus elektra pabrango 6,3 proc., kai 2010 m. antrą pusmetį palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, kainos didėjo lėčiau - 5,6 proc.

Dujos brango, Lietuvoje dar brangs nuo liepos

Nuo liepos gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje už dujas turės mokėti brangiau, o tai turėtų paveikti namų ūkių išlaidas. Vidutiniškai Lietuvos gyventojams gamtinių dujų kainos kyla 22 proc.

„Artimiausias dujų kainų padidėjimas gali būti kompensuojamas iš išlaidų, skirtų šildymui, nes šildymo sezonas baigėsi. Dujos, didžiajai daliai namų ūkių, kurie jas naudoja tik maisto gamybai, sudaro tik labai nedidelę visų išlaidų dalį, todėl esminio padidėjimo didžioji dalis namų ūkių nepajus. Sunkiausia bus tiems, kurie šildo dujomis butus ir namus. Jiems šildymo sąskaitos nuo rudens greičiausiai vis tiek jau bus didesnės, bet tada šildymo kainos didės ir didžiajai daliai namų ūkių“, - prognozuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Priežasčių mažėti dujų kainoms nemato ir V. Miškinis: „Dujų kainai mažėti yra dvi sąlygos: viena yra jeigu atsiranda alternatyva ir dujų terminalas sudaro konkurencines sąlygas, tačiau kol kas ji yra tik lauktina, o antra – dujų kainos susietos su naftos produktų kainų svyravimu, tuo metu kai pigs naftos produktai su šešių mėnesių vėlavimu mažėja kainos ir gamtinėms dujoms.“

Brangimą pajunta skaudžiau nei vidutinis europietis

Mokslininko manymu, Lietuvos gyventojai kur kas skausmingiau pajunta energijos išteklių brangimą dėl to, kad išlaidos šiai paslaugų grupei sudaro didesnę dalį nei vidutiniškai ES.

„Mano supratimu, Lietuvos vartotojai išleidžia energijai didesnę dalį savo lėšų, palyginti su Vakarų Europos šalimis, dėl to, kad jų atlyginimai yra gerokai mažesni, o energijos išteklių kainos yra panašiame lygmenyje. Dėl to Lietuvos vartotojai skaudžiau pajaučia energijos išteklių brangimą, o gyventojų, kurie šildymui naudoja dujas, laukia labai skaudus padidėjimas nuo liepos“, - sako V. Miškinis.

„Lietuvoje energijos išteklių kainos nuo kainų Europoje per daug nesiskiria, o gyventojų pajamos Lietuvoje mažesnės“, - antrina R. P. Deksnys.

O. Bložienė primena, kad Lietuvos gyventojų išlaidos už suvartojamus energijos išteklius sudaro apie 10 proc. viso biudžeto, kai ES vidurkis yra apie 6 proc., tačiau tai lemia ir klimato sąlygos.

“Mes turime atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje pusę metų turime šaltąjį sezoną, net Jungtinėje Karalystėje nėra tiek išleidžiama, nes klimatas ten yra daug palankesnis. Jeigu mes palygintume Lietuvą su Latvija ir Estija, mes išleidžiame labai panašiai, jie netgi šiek tiek daugiau dėl klimato sąlygų skirtumų“. - sako O. Bložienė.

Pernai antrą pusmetį palyginti su 2010 m. tuo pačiu metu, dujos pabrango 12,6 proc., skaičiuoja „Eurostat“, kai 2010 m. antrą pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, kainos didėjo 7,5 proc.

Pernai dujų kainos sparčiausiai didėjo Jungtinėje Karalystėje (27 proc.), Liuksemburge (22 proc.) ir Belgijoje (21 proc.). Pigiausios dujos buvo Rumunijoje, Estijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje, o brangiausios - Švedijoje, Danijoje ir Italijoje. Lietuvoje dujos yra šeštadaliu pigesnės nei ES vidurkis.