„Pinigų poreikis yra didelis, mes matome, kad bendra suma, reikalinga įgyvendinti šią energetinės nepriklausomybės strategiją maždaug 30-40 mlrd. Lt. Tačiau Lietuva kasmet energijos išteklių įsigijimui: gamtinių dujų ir elektros importui kasmet sumoka 3-4 mlrd. Lt. Dabar mes šiuos pinigus investuojame į užsienio šalių energetinę infrastruktūrą”, – antradienio spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
Ministras pripažino, kad strateginiai projektai gali būti finansuojami ir dalį išlaidų įtraukiant į elektros kainos tarifą.
„Tai yra vienas iš šaltinių, iš kurių tokie projektai gali būti finansuojami. Turime suprasti, kad viską galiausiai sumoka vartotojas, niekas kitas nemoka. Žinoma, mesturime papildomą šaltinį – europines lėšas“, – sakė A. Sekmokas.
Pagrindiniais projektais strategijoje įvardijamos naujos atominės elektrinės statybos, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, suskystintų dujų terminalo statybos.
„Viskas galų gale veda prie to, kad būtų užtikrinti energijos vartotojų interesai. Situacija, kuri buvo energetikoje, buvo labai nepalanki energijos vartotojams. Strategija mes ketiname ją keisti“, – kalbėjo ministras.
„Nė viena kita Europos Sąjungos šalis, išskyrus Baltijos šalis, neturi tokio nepalankaus balanso tarp elektros gamybos ir vartojimo. Tai yra didelės rizikos ir kas galėtų garantuoti, kad elektra toliau nebrangs, kadangi ji yra susijusi su gamtinių dujų kaina, kurias gauname iš vienintelio tiekėjo“, – kalbėjo ministras.
Jo nuomone, vienintelė galimybė užsitikrinti pakankamą elektros gamybą priimtinomis sąlygomis yra nauja atominė elektrinė.
Naujame strategijos projekte numatyta, kad atsinaujinančios energetikos gamyba per porą dešimtmečių padidėtų kelis kartus, centralizuotame šildyme rusiškas dujas turėtų pakeisti biomasė.
Naująją Nacionalinę energetikos strategiją 2020-2050 m. artimiausiu metu ketinama teikti Vyriausybei, po to diskusijos dėl jos turėtų persikelti į Seimą.
