Leidinio duomenimis, Europos šiaurėje dujas pardavinėjo po 370–380 dolerių (987–1 014 Lt) už 1 000 kubinių metrų, o spalio 29 d. Prancūzijoje 1 000 kubinių metrų dujų jau kainavo 397 dolerius (1 060 Lt). „Interfax“ rašo, kad dujos buvo brangesnės tik 2009 m. sausį per Rusijos ir Ukrainos dujų karą ir 2012 m. vasarį, kai Europoje buvo anomališkai šalta žiema.
Dujų kainų padidėjimas biržoje naudingas „Gazprom“, kuri yra viena didžiausių dujų tiekėjų Europos Sąjungoje. Rusijos monopolininkė tiekia dujas partneriams Europoje dujotiekiais ir pardavinėja jas fiksuota kaina, kuri nuo biržos, arba momentinės, kainos nepriklauso. Kai momentinės kainos daug mažesnės, nei „Gazprom“ kainos, Europos bedrovės ima spausti Rusijos įmonę, siekdami sau palankesnės kainodaros.
Spalio 29 d. agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad nuo metų pradžios dujų kainos Europoje padidėjo 28 proc. Specialistų skaičiavimu, dabar pagrindinėse dujų biržos prekybos platformose dujos kainuoja 3–5 proc. mažiau, nei pagal sutartis su „Gazprom“.
Per pastaruosius metus „Gazprom“ padarė nuolaidų dėl dujų kainų keliems partneriams Europoje – prancūzų bendrovei „GDF Suez“, vokiečių „Wingas“, slovakų SPP, turkų „Botas“ ir kt. 2012 m. spalį vokiečių energetikos koncerno „RWE – RWE Transgas“ padalinys Čekijoje pranešė, kad teisme laimėjo prieš „Gazprom“ dėl sutarties punkto „imk arba mokėk“ („take-or-pay“), numatančio mokėjimą už nepanaudotas dujas.
