„Šilumos kainos mažės tik panaikinus monopolijų dirbtinai kuriamas kliūtis nepriklausomiems šilumos gamintojams tiekti pigesnę šilumą gyventojams", - pabrėžė prezidentė.
Pasak prezidentės spaudos tarnybos, šiuo metu nepriklausomi šilumos gamintojai negali parduoti šilumos gyventojams, nes šilumos tiekimo monopolijos iškelia atgrasančias prisijungimo prie tinklų sąlygas, reikalauja nepagrįstai didelių rezervavimo mokesčių ir į sutartis įtraukia griežtas sankcijas.
Pataisomis siekiama, kad naudojimosi šilumos perdavimo tinklais reikalavimus ir šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygas tvirtintų ne monopolijos, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Prezidentės teigimu, reali šilumos gamintojų konkurencija, padėtų efektyviau panaudoti perteklinę šilumą, skatintų alternatyvaus gamtinėms dujoms kuro naudojimą ir atpigintų šilumą gyventojams.
"Šių įstatymo pataisų esmė - kad būtų pavesta Kainų komisijai nustatyti naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygas ir standartines šilumos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, kad būtų aišku, tiek terminai, tiek techniniai parametrai, kad monopolistas negalėtų primesti nepagrįstai nepalankios sutarties silpnesnei derybų pusei", - interviu Žinių radijui antradienį sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.
Anot jo, medžio plaušo plokščių ir higieninio popieriaus gamybos bendrovė bendrovės "Grigiškės" pavyzdys rodo, kad 18 megavatų galingumo katilą galima pastatyti per metus, jo kaina - 18 mln. litų, tai yra 1 megavato įrengimas kainavo apie 1 mln. litų.
"Tai yra tikrai liudijimas, kad nauji katilai gali atsirasti, kad atsipirkimas tokių įrenginių yra pakankamai greitas net ir be finansinės paramos - apie 3-5 metus, ir gamykla, kuri gamina šilumą iš savo gamybinių atliekų, biokuro, ji visada gali tiekti šilumą pigiau", - kalbėjo N.Udrėnas.
Jis pabrėžė, kad "Grigiškės" yra listinguojama bendrovė, veikianti pagal aiškias akcijų biržos taisykles, valdoma skaidriai, ko, jo žodžiais, negalima pasakyti apie šilumos monopolistę "Vilniaus energiją", kuri, pasiūliusi statyti 300 megavatų galios biokuro katilą už 0,5 mlrd. litų, "sukelia įvairių klausimų".
"Galbūt tai reiškia, kad buitinės atliekos ten irgi būtų deginamos, tokiu atveju tai būtų neskaidru, nes tam reikia skelbti aiškų, atvirą konkursą su aiškiom sąlygom, kad visi potencialūs investuotojai, net ir tuo atveju, kai jie susiję su savivaldybe ar šilumos tinklų įmone, konkuruotų vienodomis sąlygomis, kad būtų užtikrinta maksimali nauda gyventojams", - kalbėjo N.Udrėnas.
