Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento ir koncerno „Achemos grupė“ pagrindinio akcininko Bronislovo Lubio pateikiamais duomenimis, per metus rusiškos dujos Lietuvai pabrangs daugiau nei 100 JAV dolerių (apie 238 Lt).
Metų pradžioje tūkstantis kubinių metrų šio kuro kainavo apie 340 JAV dolerių (apie 810 Lt), šį balandį – 384 JAV dolerius (apie 914 Lt), gegužę – 409 JAV dolerius (apie 974 Lt), birželį – 426 JAV dolerius (apie 1014 Lt).
Verslininko turimos Vokietijos bankų prognozės rodo, kad liepą rusiškos dujos Lietuvai kainuos 466 JAV dol. (apie 1110 Lt) už tūkstantį kubinių metrų, rugpjūtį – 481 JAV dolerius (apie 1145 Lt), rugsėjį ir spalį – 489 JAV dolerius (apie 1164 Lt), lapkritį – 484 JAV dolerius (apie 1152 Lt), o gruodį jau pasieks 486 JAV dolerius (apie 1157 Lt).
Valstybinės kainų ir energetikos komisijos prognozė rodo, kad brangiausia už dujas šiemet Lietuva mokės rugsėjį – 1174 Lt už tūkstantį kubinių metrų, o gruodį jos kainuos 1125 Lt.
Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją daugiausiai dujos kainavo 2008 m. Pavyzdžiui, tų metų lapkritį jos kainavo apie 1300 Lt.
Kaimynams – 15 proc. pigiau
B. Lubio turimi duomenys rodo, kad latviai ir estai už rusiškas dujas moka 15 proc. mažiau. Pavyzdžiui, anot verslininko, „Latvijas Gaze“ vadovų pateikta informacija rodo, kad birželį latviai už tūkstantį kubinių metrų mokėjo 349 JAV dolerius (apie 831 Lt), o šių metų pabaigoje jie mokės 425 JAV dolerius (apie 1012 Lt).
„Šis klausimas liečia ne tik pramonę, bet ir gyventojus. Matant šiuos skaičius labai lengva ekstrapoliuoti, kiek spalį-gruodį kainuos šildymas. Žinoma, šilumininkai, kurie iki galo neatgavo skolų už praėjusį sezoną, jiems, man atrodo, šiandien yra ganėtinai liūdnoka“, – penktadienį skaitydamas pranešimą metinėje LPK konferencijoje sakė jis.
Vėliau žurnalistų paklaustas, kaip vertina Seimo priimtą Gamtinių dujų įstatymą, numatantį „Lietuvos dujų“ skaidymą, B. Lubys abejojo, ar tai padės sumažinti kainas.
„Tam reikalingas tam tikras laiko tarpas. Buvo daug gražių pažadų, tačiau gamtinių dujų kainos kyla, mes gauname dujas su 70-80 JAV dolerių (apie 166-190 Lt) skirtumu tarp Latvijos ir Estijos. Jeigu įstatymo priėmimas padės kainą sumažinti 15 proc., aš pasakysiu, kad labai gerai, tačiau labai abejoju“, – sakė LPK prezidentas.
Jis skaičiuoja, kad bendra suma, kurią „mes padovanosime „Gazprom“ sudarys 400-450 mln. Lt“.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau yra sakęs, kad priimtas įstatymas suteiks galimybę jam derėtis su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“, kuris yra vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai.
Jis siekia kainą sumažinti bent 15 proc.
Anksčiau „Gazprom“ vadovai yra pareiškę, kad dujos Lietuvai yra brangesnės dėl planuojamo dujų sektoriaus skaidymo, po kurio magistralinius dujotiekius valstybė siekia susigrąžinti į savo rankas. Šiuo metu, „Lietuvos dujų“ pateikiamais duomenimis, 2009 m. pabaigoje 38,9 proc. jos akcijų valdė Vokietijos bendrovė „Ruhrgas International“, 37,1 proc. – Rusijos dujų milžinas „Gazprom“, 17,7 proc. – Valstybės turto fondas, 6,3 proc. – smulkieji akcininkai.
Iš Lietuvos Vyriausybės šios bendrovės akcijų „Ruhrgas International“ nusipirko 2002 m., o „Gazprom“ – 2004 m.
Dar balandį „Gazprom“ žadėjo netrukus dujas Europai pardavinėti po 500 dolerių (1184 Lt).
