„Matot, šilumos ūkis yra daiktas, kuris pats spardosi, jis korumpuoja ištisas savivaldybes ir pan., tai ten interesų yra daug, bet valstybė turėtų suvokt, kuria kryptim eiti. Deja, nueinanti valdžia, jinai buvo žymiai geresnė „Gazprom“, negu kad atrodo. Jos strategija buvo ne aplamai kvestionuoti, tarkim, dujų naudojimą Lietuvoj kaip tokį, o prismaigstyti į narkomaną kuo daugiau adatų. (…) Žiūrėkim į esmę – jeigu tau nepatinka „Gazprom“, nepirk iš jo dujų. Va, viskas, taškas. Šitą Lietuva gali pasiekt gana nesunkiai per planavimą, kryptingas investicijas ir tada dujų, pamatysim, reiks tiktai „Achemai“, – Žinių radijui sakė R. Kuodis.
„Mes statom terminalą (suskystintų gamtinių dujų – red.) pačiam maksimaliausiam dujų suvartojimui – 3 mlrd. kubinių metrų, kas yra beveik Lietuvos pikas suvartojimo. Tai mes truputį žiūrėkim į priekį: kiek mum reikės dujų šilumos ūkyje, matom, kad greičiausiai bus renovacija, bus perėjimas prie biokuro - nebereikės. Elektros gamyboje irgi – kogeneracijos vystymas biokuro pagrindu gali sumažint dujų poreikį. O tai, kad jūs sakot, kad mes čia propaguojam kažkokius biokuro privačius tiekėjus, tai, sakau, aš paneigiu tą faktą siūlydamas iš viso iš tos lygties tuos privačius šilumos ūkius išbraukt. Nes tai yra nepasiteisinę: kainos ne mažesnės, korupcijos daugiau, reguliuotojai vaikosi kaip katė pelę, reiškias, tą žaidimą žaidžia ir nesugeba jo laimėt... Tai padarykim nacionalinę šilumos tiekimo kompaniją. Dabar turim su elektra panašią situaciją, ką blogai?“, – laidoje klausė R. Kuodis.
Ekonomistas bandymą šilumos ūkyje sukurti dirbtinę konkurenciją prilygino alternatyvių geležinkelių tiesimui ir pabrėžė, kad tokiu būdu šiluma Lietuvai tik brangs. Todėl R. Kuodis siūlo alternatyvą – atkurti valstybinę šilumos kompaniją.
„Mano siūlytas variantas buvo nacionalinės šilumos kompanijos atkūrimas, kaip kad buvo prieš gerą dešimtį metų – turėjom vieną valstybės valdomą kompaniją. Ką tai leidžia išspręsti - sumažinti šilumos vartojimą. Ne pelno siekti, vartojimą sumažinti. Antras dalykas, tai būtų stambus pirkėjas ir tada galėtų organizuot skaidrų išteklių pirkimą aukcionų būdais. Trečias dalykas, nebeliktų galbūt tos korupcijos paskatų, kaip kad dabar turime. Ketvirtas dalykas, nebereiktų daryt dirbtinės konkurencijos šilumos ūkyje, kas ekonomistui skamba visiškai ekstravagantiškai. Kaip paralelinių geležinkelių tiesimu Lietuva užsiima, reiškias, taip ir paralelinį šilumos ūkį mes dabar bandom kurti, nors problemą išspręstų nemaža dalim tos nacionalinės kompanijos atkūrimas, kuri, sakau, užsiimtų planavimu, nes paraleliniai šilumos ūkiai galiausiai bus apmokami mūsų. Tai kas, kad duodam dabar per kažkokias skyles Šilumos ūkio įstatyme, reiškias, kas pigiau pasiūlo šilumą nors per nago juodimą, tarytum mes ją turim supirkinėti. Bet taip mes mažinam masto ekonomiją ir galiausiai šiluma bus brangesnė, o ne pigesnė. Dėl to, kad mes griaunam turtą, masto ekonomiją“, – kalbėjo R. Kuodis.
Pasak ekonomisto, privatūs šilumos ūkiai labai aiškiai nepasiteisino, todėl šalies šilumos ūkis turėtų pasekti elektros ūkio pavyzdžiu.
Tuo metu taip pat laidoje dalyvavęs Seimo ir Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad naujoji Vyriausybė apsvarstys pasiūlymą atkurti nacionalinę šilumos kompaniją.
„Įsiklausyt reikia būtent į tuos pasiūlymus, ir ne tiktai Raimondas tą siūlė, ir specialistai, dirbantys šitam ūkyje. Nes mes, bent jau nueinanti Vyriausybė apsižiojo tiek daug projektų didelių ir brangių, o pinigų neturim“, – sakė A. Sysas.
Visą laidos įrašą rasite čia.
