„Viskas pinigais išreiškiama, bet nereikia lozungais gyventi. Visagino projektas. Prisiminkime, kur jis atsirado. Socialdemokratai nutarė išmesti tokį šūkį – „Lietuva turi išlikti atominės kompetencijos šalimi“. Skamba gražiai, bet prisiminkime kontekstą: šitas daiktas buvo skirtas pridengti „LEO“ projektui, t. y. iškeliant atominės vėliavą, prastumti energetikos sektoriaus akcijų perskirstymą. Dabartinė vyriausybė šitą dalyką sugeba tęsti, bet yra krūvos normalių ekonominių klausimų. Tarkim, ką mus duos atominė? Mes statome kokią nors nedidukę atominę ir išdalijam ją keturioms šalims. Ir ką? Ir ką Lietuva gaus iš to? Kelis šimtus megavatų instaliuotos galios? Elektrėnų naujas blokas tiek bus. Ar tai ką nors keičia?“, – klausė R. Kuodis.
„Negi jūs manote, kad savo (elektrinės – red.) turėjimas uždraus kam nors turėti šalia mūsų sienos? Manote, kad Baltarusija nestatys dėl to, kad mes statome? Ar kad Kaliningradas nestatys? Aš suprantu, kad tai yra strateginis žaidimas. Mes galime vaizduoti, kad nepirksime iš Kaliningrado elektros, bet kas garantuos, kad lenkai ir vokiečiai nepirks? Rusai sako: o ką, mes nusitiesime kabelį šalia „Nord Stream“ į Vokietiją, ir viskas. O mūsų infrastruktūrą naudos stabilizavimui“, – teigė R. Kuodis.
Ekonomistas sakė labiausiai pasigendantis šaliai svarbių projektų pajamų ir sąnaudų analizės. Pasak jo, projektai dažnai pradedami vykdyti iš politinių paskatų, neįvertinus jų ekonominės naudos.
„Visiškai nesunku prisitraukti pinigų projektams, kurie abejotini, bet jie bus realizuoti todėl, kad yra politinės paskatos, nes jie neneša visų sąnaudų, o prisiima tik naudą. Vilniaus dangoraižio pardavimas buvo klasikinis pavyzdys. Pardavimo tikslas – prieš rinkimus gauti kelis šimtus milijonų, tada tu gali jais disponuoti ir pasididinti perrinkimo tikimybę“, – sakė R. Kuodis.
Pasak jo, Lietuva negali tapti pirmaujančia šalimi, jeigu ir toliau nenustos švaistyti pinigų ten, kur jų galima nešvaistyti.
