Pristatydamas suskystintų gamtinių dujų terminalo verslo planą, R. Masiulis aiškino, kad buvo svarstoma galimybė pirkti terminalą, tačiau atlikus analizę visgi nuspręsta plaukiojantį terminalą nuomotis. Vienų metų nuoma kainuos 43 mln. eurų. Už kiek bus nupirktas terminalas po dešimtmečio, neskelbiama: „Standartinio dizaino tokio laivo kaina yra apie 250 mln. eurų. Terminalą perkant reikia jį dar pritaikyti prie šalies poreikio ir galimybių. Paskaičiavome, jei reikėtų samdyti projektuotojus tarptautinėje rinkoje, tai per dešimt metų kainuotų apie 50 mln. Lt. Vien paskolos palūkanos būtų apie 90 mln. eurų. Iš viso laivo pirkimas per dešimt metų kainuotų 475 mln. eurų, o nuoma atsieis 430 mln. eurų“.
Už kiek po dešimt metų bus išpirktas terminalas, slepiama. „Klaipėdos naftos“ direktorius teigia, kad sumos atskleisti neleidžia terminalo nuomotojai, be to, tai gali pakenkti deryboms su „Gazprom“ dėl dujų kainų. „Esame įspėti kuo mažiau atskleisti faktų apie projektą. Dujų tiekėjų pagrindinis tikslas sužinoti visas kaštų dedamąsias. Tai jiems gali suteikti pranašumą dujų kainų derybose“, - tikino pašnekovas. Pasak R. Masiulio, išpirkus terminalą, kaštai sumažės apie 50 proc.
Iš pradžių terminale dirbs nuomotojų surinkta įgula, tačiau planuojama, kad per dešimt metų juos pakeis Lietuvos darbuotojai.
2011 m. rinkos kainomis tiekiant 2 mlrd. kub. m. dujų nuo 2015 m. Lietuvos vartotojai per metus sutaupytų iki 0,4 mlrd. Lt. Visų terminalo investicijų ir fiksuotų veiklos kaštų įtaka galutinėje gamtinių dujų kainoje sudarys 2-3 proc.
„Klaipėdos nafta“ direktorius teigė tikintis, kad terminalas galėtų veikti regioniniu lygiu. „Sustiprinus Kuršėnų vamzdį, dujas galėtų gauti Latvija. Terminalas vasarą galėtų nuplaukti į Rygos uostą, jei jie norėtų dujų. Esu įsitikinęs, kad terminalas galėtų aptarnauti regioną“, - aiškino vadovas. Kol kas derybų detalės su kaimyninėmis šalimis neatskleidžiamos.
R. Masiulis teigė, kad, pavyzdžiui, su latviais būtų galima dirbti prie naujo projekto su požeminėmis saugyklomis: „Jie turi gerą geologinį pranašumą požeminiams vamzdynams. Jei būtų pradėtas toks bendras projektas, tai būtų dar didesnis nei suskystintų gamtinių dujų terminalo“.
Atskleidžiama, kad projektui reikės 604 mln. Lt (kanalo gilinimui ir prieplaukai ir jos įrengimams – 311 mln. Lt ir projekto valdymui, paleidimo darbams, vamzdynams – 293 mln. Lt). R. Masiulis teigė, kad šiuo metu kaip tik deramasi su komerciniais ir investiciniais bankais, tačiau konkrečių pavadinimų neminėjo. Planuojama, pasiskolinti apie 300 mln. Lt. Investicijose neįtraukta terminalo nuomos kaina, nes ji bus finansuojama iš terminalo veiklos.
Paklaustas, ar galima tikėtis gauti Europos Sąjungos paramos šiam projektui, teigė, kad 2014 m. paramos gauti jau nepavyks, tačiau galima tikėtis, kad pagalba bus skirta dujų bunkeravimui ateityje.
Brangiausią projekto dalis – plaukiojantis terminalas uoste atsiras 2014 m. pab. Iki tol reikės išgilinti kanalą, pastatyti krantinę. Laivo dydis – 170 tūkst. kub. m. Prie terminalo apie kartą per dvi savaites turėtų atplaukti 130-150 tūkst. kub. m. tanklaiviai su suskystintomis gamtinėmis dujomis. „Tai bus šiauriausias toks dirbantis terminalas. Jis bus pritaikytas dirbti prie – 33 laipsnių temperatūros“,- aiškino įmonės vadovas.
Kalbėdamas apie nuogąstavimus, kas suskystintų gamtinių dujų terminalas gali būti nesaugus, „Klaipėdos naftos“ direktorius teigė, kad su suskystintomis dujomis nėra įvykusių jokių rimtų nutikimų. „Įrangai keliami dideli reikalavimai. Suskystintos gamtinės dujos yra palankios saugumo prasme – jos garuojančios ir kyla į viršų, nėra degios ar sprogstančios“,- kalbėjo pašnekovas.
