Antradienį Vilniuje jis pristatė studiją „Iššūkiai užtikrinant Kaliningrado srities energetinį saugumą: ar pakankamas pagrindimas Baltijos AE projektui“.
„Su atominės elektrinės statybomis Kaliningrade yra didelių sunkumų. Net jeigu ji bus pastatyta, Kaliningrade esantys elektros tinklai yra pasenę ir negali aptarnauti tokios elektrinės. O nauji tinklai kainuos kaip tiek pat, kiek ir naujas reaktorius“, - sakė V. Slyviakas.
Pasak jo, iš viso atominė elektrinė Kaliningrade su reikalinga infrastruktūra kainuos 8-9 mlrd. eurų (27,62 – 31,08 mlrd. litų), o šiuo metu „Rosatom“ yra gavęs finansavimą vienam reaktoriui – apie 3 mlrd. Eurų (10,36 mlrd. Lt).
„Jeigu viskas ir toliau taip klostysis, ši elektrinė niekada nebus pastatyta. Kol kas Rusijos vyriausybė skyrė pinigų tik vienam reaktoriui, tačiau nėra užsienio investicijų, nėra tinklo, nėra sutarčių dėl elektros eksporto“, - problemas vardijo V. Slyviakas.
„Ecodefence“ vadovas teigė, jog „Rosatom“ ieško užsienio investuotojų, tačiau derybos su Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos bankais kol kas buvo nesėkmingos.
Paklaustas, kaip vertina „Rosatom“ susitarimą dėl elektros eksporto į Lietuvą pagal susitarimą su „Inter Rao Lietuva“, jis buvo skeptiškas – esą ši bendrovė Lietuvoje buvo įsteigta tam, kad „Rosatom“ Rusijos vyriausybei parodytų, jog Lietuvoje yra norinčių importuoti energiją iš planuojamos Kaliningrado atominės.
„Taip „Rosatom“ rodė Rusijos vyriausybei, kad paklausa Lietuvoje yra, - mano V. Slyviakas. - Reikėjo greitai organizuoti kompaniją, kuri parodytų, kad yra kažkas pasiruošęs pirkti. Tačiau visi (potencialūs investuotojai - DELFI) supranta, kad tai - „Rosatom“ bendrovė, o ne Lietuvos valstybės įmonė ar vietos verslo atstovai.“
Jo nuomone, elektrinė Kaliningrade galėtų būti pastatyta tuomet, jei atsirastų sutarčių dėl didelių elektros kiekių įsigijimų, kitaip – niekas šio projekto nenorės finansuoti.
