Taupiausias namas Vilniuje už lapkritį gavo dvigubai didesnes šildymo sąskaitas, nei pernai – augimas gerokai didesnis, nei mažiausiai šilumos suvartojančiuose kitų miestų daugiabučiuose.
Temperatūra žemesnė vienu laipsniu, šilumos suvartojimas – 55,3 proc. didesnis
LŠTA duomenimis, šiemet lapkritį mažiausiai šilumos sostinėje suvartojo namas, esantis Pavilnionių g. 31. Šis namas taupiausias sostinėje buvo ir prieš metus. Tačiau šiemet, kai šilumos kaina išaugo maždaug ketvirtadaliu, šio namo gyventojai gavo beveik dvigubai didesnes sąskaitas.
Pernai Pavilnionių g. 31 vieno kvadratinio metro šildymui, LŠTA duomenimis, sunaudota vidutiniškai 0,00226 megavatvalandės šilumos energijos. Šiemet lapkritį, šilumininkų skaičiavimais, oro temperatūra Vilniuje vidutiniškai siekė 3 laipsnius šilumos ir buvo vienu laipsniu mažesnė, nei prieš metus. O Pavilvionių g. 31 gyventojai suvartojo net 55,31 proc. daugiau šilumos – 0,00351 mWh kvadratiniam metrui.
Rezultatas – beveik dvigubai didesnė sąskaita už šildymą. LŠTA skaičiavimais, 60 kvadratinių metrų buto šildymas taupiausiame Vilniaus name prieš metus kainavo 31,17 Lt, o šį lapkritį suvartota šilumos jau už 61,7 Lt.
Panaši situacija ir renovuotame daugiabutyje, Žirmūnų g. 3. Pernai lapkritį vieno kvadratinio metro šildymui šiame pavyzdiniame name sunaudota 0,00418 mWh energijos, šiemet – jau 0,00619 (47,8 proc. daugiau). Šio namo gyventojai pernai už 60 kv. m buto šildymą lapkritį mokėjo 57,71 Lt, šiemet – jau 108,74 Lt.
Tiesa, yra ir namų, kur šilumos suvartojimas beveik nepakito. Štai Karaliaučiaus g. 16 C kvadratinio metro šildymas šiemet lapkritį surijo 0,01023 mWh energijos – 0,00003 mWh mažiau nei pernai. LŠTA duomenimis, bent keli vidutiniškais šilumos suvartojimo rodikliais pasižymintys sostinės namai taip pat sugebėjo suvartoti mažiau energijos nei prieš metus.
Taupūs kauniečiai šilumos suvartojo mažiau
Tuo tarpu taupiausių Kauno namų gyventojai tokio sąskaitų ar, juo labiau, šilumos suvartojimo augimo nepajuto.
Pernai lapkritį mažiausiai šilumos Kaune suvartojo daugiaubutis, esantis V. Krėvės g. 82B. Pernai lapkritį vieno kvadratinio metro šildymui šiame name reikėjo suvartoti 0,00507 mWh. Šiųmetis lapkritis, LŠTA duomenimis, Kaune buvo puse laipsnio šaltesnis nei pernai – vidutinė temperatūra siekė 3,5 laipsnio šilumos. V. Krėvės g. 82B esantis namas jau nebepirmauja tarp taupiausių Kauno namų, tačiau užima šeštąją vietą. Palyginti su pernykščiu lapkričiu, šilumos suvartojimas čia ūgtelėjo iki 0,00512 mWh kvadratiniam metrui – mažiau negu vienu procentu. 60 kv. m buto šildumas šiame name šiemet lapkritį kainavo 93,75 Lt – 20,2 proc. daugiau nei pernai.
Antroje taupiausių Kauno namų sąrašo vietoje pernai buvo daugiaubutis, esantis Kovo 11-osios g. 114. Pernai čia kvadratinio metro šildymui reikėjo 0,0067 mWh energijos. Puse laipsnio šaltesnis lapkritis šilumos sąnaudas čia netgi ne padidino, o sumažino iki 0,00583 mWh. Tad 60 kv. m buto šildymas šiemet lapkritį šiame name kainavo 106,77 Lt – vos pusketvirto lito daugiau nei prieš metus.
Panevėžyje – nevienodi rodikliai
Šiemet lapkritį, kaip ir pernai, taupiausio Panevėžio daugiabučio titulas tenka renovuotam namui, esančiam Tulpių g. 13. Pernai lapkritį čia vieno kvadratinio metro šildymui suvartotai 0,00375 mWh energijos. Šiemet paskutinis rudens mėnuo Aukštaitijoje buvo 0,6 laipsnio šiltesnis – vidutinė temperatūra Panevėžyje siekė 3,9 laipsnio. Šilumos sąnaudos Tulpių g. 13 siekė vos 0,00263 mWh kvadratiniam metrui – tai vienas žemiausių rodiklių visoje Lietuvoje. O 60 kv. m buto šildymas čia šiemet lapkritį kainavo 37,95 Lt – daugiau nei 12 Lt pigiau nei prieš metus.
Tiesa, pernai antroje taupiausių Panevėžio namų reitingo vietoje buvęs daugiabutis Klaipėdos g. 98 tokiu geru rodikliu pasigirti negali. Praėjusį lapkritį vieno kvadratinio metro šildymui čia reikėjo 0,00409 mWh energijos, šiemet – 0,00529 mWh (29,33 proc. daugiau). Sąskaita už 60 kv. m buto šildymą šiame name per metus išaugo nuo 54,70 iki 76,38 Lt.
| Šilumos suvartojimas taupiausiuose Vilniaus, Kauno ir Panevėžio namuose | |||
| Namas | Šilumos suvartojimas 1 kv. m šildymui 2010 m. lapkritį (mWh/mėn.) | Šilumos suvartojimas 1 kv. m šildymui 2011 m. lapkritį (mWh/mėn.) | Pokytis (proc.) |
| Pavilnionių g. 31, Vilnius | 0,00226 | 0,00351 | 55,31 |
| Žirmūnų g. 3, Vilnius | 0,00418 | 0,00619 | 47,8 |
| V. Krėvės g. 82B, Kaunas | 0,00507 | 0,00512 | 0,99 |
| Kovo 11-osios g. 114, Kaunas | 0,00670 | 0,00583 | -12,98 |
| Tulpių g. 13, Panevėžys | 0,00375 | 0,00263 | -29,87 |
| Klaipėdos g. 98, Panevėžys | 0,00409 | 0,00529 | 29,33 |
| Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys | |||
Dienolaipsnių santykis: Vilnius – neabejotinas lyderis
LŠTA taip pat pateikia vadinamųjų dienolaipsnių statistiką. Šis rodiklis – tai išorės ir pastatų vidaus temperatūrų skirtumas, padaugintas iš laikotarpio, kuris yra skaičiuojamas, dienų skaičiaus.
Pernai lapkritį dienolaipsnių rodiklis Vilniuje buvo 420,2, Kaune – 420, Panevėžyje – 441. Šiemet laipsniu šaltesnis lapkritis dienolaipsnių rodiklį Vilniuje padidino net iki 450. Kaune, kur mėnuo buvo 0,5 laipsnio šaltesnis, jis išaugo iki 435, o šiek tiek šiltesniu lapkričiu džiaugtis galėjusiame Panevėžyje – sumažėjo iki 423.
R. Germanas: šilumos pagaminta tik 2,4 proc. daugiau
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas DELFI teigė, esą sostinėje pagamintos šilumos kiekis, palyginti su pernykščiu lapkričiu, išaugo tik 2,4 proc. O LŠTA statistika esą nebūtinai atspindi tikslią situaciją.
- Taupiausiuose Vilniaus namuose šilumos suvartojimas išaugo iki 50 proc. ar daugiau. Ar tai reiškia, kad šių namų administratoriai taip blogai reguliuoja šilumą?
- Nežinau. Mes neužsiimame pastatų vidumi.
- Kaune vidutinė oro temperatūra lapkritį buvo 0,5 laipsnio mažesnė nei pernai lapkritį, Vilniuje – vienu laipsniu. Dienolaipsnio rodiklis: Vilniuje pernai buvo 420,2, šiemet – 450, o Kaune: buvo 420, bet pakilo iki 435. Ar tai atspinti šilumos suvartojimo tendenciją?
- Dienolaipsniai atspindi. Bet kiek patikimi šitie duomenys – nežinau.
- Čia LŠTA duomenys – nežinau, ar gali būti patikimiau.
- Ką įmonės atsiunčia – tą asociacija įdeda.
- Tokiu atveju, „Vilniaus energija“ turėjo atsiųsti tokius duomenis.
- Jeigu lyginsime, reikia lyginti palyginamus dalykus. Turime lyginti atleidimą nuo kolektorių su dienolaipsniais – bus objektyvus, visiems vienodas rodiklis. Kol šito nebus – viskas yra išvedžiojimai. Dienolaipsniai – tai yra išorės ir vidaus temperatūrų skirtumas, padaugintas iš dienų skaičiaus. Tai jeigu Vilniuje (prie sąskaitų už lapkritį – DELFI) trys spalio dienos prisideda, negalime lyginti su Kaunu.
- O Kaune neprisideda?
- O ką aš žinau?
- Taigi dienolaipsnių rodiklis apskritai ką nors reiškia?
- Reiškia, bet sulyginimas turi būti vienodas visiems. Norint visus sulyginti, turi būti atleidimas nuo kolektorių ir kiek vienam dienolaipsniui tenka megavatvalandės – vat ir viskas. Atleidimas nuo kolektorių – tai, kiek (šilumos – DELFI) įmonė pagamina nuo 9 val. pirmos mėnesio dienos iki 9 val. paskutinės mėnesio dienos. Būtent 9 val. šitie skaičiai yra fiksuojami.
- Bet jeigu lyginti pačios „Vilniaus energijos“ duomenis, buvo 420,2 dienolaipsnio, yra 450. Taigi augimas yra.
- Taip, bet (šilumos energijos – DELFI) gamyba paaugo tiktai 2,4 proc. Reiškia, viskas gerai.
- Tai ne 17 proc., kaip buvo skelbta (Energetikos ministerija paskelbė, jog šilumos suvartojimas Vilniuje išaugo 17 proc. - DELFI).
- Kas ką nori, tas tą skelbia.
- Peržiūrėjau Kauno, Panevėžio taupiausių namų duomenis. Ten sąskaitos arba augo ne taip stipriai kaip Vilniuje, arba netgi kai kurie sugebėjo sumažinti šilumos suvartojimą ir tas pačias sąskaitas. O kad kur nors kitur būtų didesnis nei 50 proc. šilumos suvartojimo didėjimas – apskritai neradau.
- Tai yra tokie duomenys. Aš už juos neatsakau. Už suvartojimą atsakingos įmonės-prižiūrėtojos. Čia klausimas joms. Mes už suvartojimą neatsakingi. Nei de jure, nei de facto.
