Tikslas – siena ir atominė
Trečiadienį oficialaus vizito Kaliningrado srityje lankėsi dvylika Lietuvos atstovų: Lietuvos konsulė Sovetsko mieste Liuda Kleimionova, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pavaduotojas Regimantas Jablonskas, ministro pirmininko patarėjas Raimundas Vaitiekus, Vidaus reikalų ministerijos Regionų plėtros skyriaus Tauragės poskyrio vedėja Irena Ričkuvienė, šio poskyrio vyriausiasis specialistas Simas Einikis, Šilalės rajono savivaldybės mero patarėjas Žilvinas Urbutis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pirmininkas Vidas Preikšaitis, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas Darius Stankus, šios asociacijos valdybos narė, verslininkė Aida Zigmantavičienė, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Antanas Stankus, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos narė Vitalija Petraitienė ir Pagėgių savivaldybės tarybos narys Edvinas Krikščiūnas.
Su Sovetsko miesto vadovais, Kaliningrado srities Pramonės ministerijos atstovais, verslininkais siekta aptarti bevizio Lietuvos–Rusijos Kaliningrado srities sienos kirtimo klausimą, išgirsti prognozių dėl Baltijos atominės elektrinės statybų ir šio energetikos giganto saugumo. Lietuvos atstovai buvo atviri – mūsų šalis dėl pastarosios problemos patiria informacijos badą, nei Tauragės krašto gyventojai, nei verslininkai neturi oficialių žinių, ar naujoji elektrinė bus saugi, ar jos egzistavimas šalies pašonėje neturės įtakos jau veikiančioms verslo struktūroms ar galimoms investicijoms.
S. Einikio teigimu, jis kreipėsi į Lietuvos energetikos ministeriją prašydamas pateikti informaciją, ar Lietuva patenka į naujosios atominės elektrinės sanitarines zonas, tačiau atsakymo kol kas negauta. Lietuvos delegacijos teigimu, atominės statybos apaugo gandais, sėjančiais nepasitikėjimą.
Delegacijos į elektrinės teritoriją neįsileido
Nors Lietuvos delegacija Kaliningrado srities valdžios struktūrų ir buvo prašiusi delegacijos nariams surengti vizitą į statomos elektrinės teritoriją, prašymas nebuvo patenkintas. Sovetsko savivaldybės vadovo Viktoro Smilgino teigimu, šįkart ekskursijai nepavyko gauti leidimų.
Garsaus Sovetsko politiko, partijos „Vieningoji Rusija“ atstovo Vadimo Abariaus teigimu, elektrinės statybos vyksta visu tempu, naujoji elektrinė būsianti visiškai saugi, mat priskiriama šeštajai saugumo kategorijai (esą Europos Sąjungos teritorijoje veikiančios atominės elektrinės priskiriamos penktajai kategorijai). Pasak V. Abariaus, valstybės koncerno „Rosatom“ statoma elektrinė Rusijos karinių struktūrų bus saugoma 30 km spinduliu, tačiau sanitarinė zona būsianti mažesnė.
– Jokių paslapčių neturime. Tačiau nesame įgalioti komentuoti, kas šiuo metu vyksta statybų aikštelėje. Pasistengsime, kad artimiausiu metu į Kaliningrado sritį iš Maskvos atskristų ir viską išsamiai paaiškintų „Rosatomo“ atstovai, – susitikimo metu pažadėjo V. Abarius.
Laikraštis išgirdo Lietuvos nerimą
Sovetske leidžiamas laikraštis „Chroniki ambera“ pastebėjo lietuvių nerimą ir trečiadienio, lapkričio 17 dienos, numeryje, straipsnyje „Kokius mus mato iš kito kranto“, cituoja Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį. Redakcijos teigimu, Kaliningrado srities žurnalistams A. Ažubalis pareiškė, kad Lietuva nuo pat pradžių su nepasitikėjimu žvelgė į Rusijos Federacijos projektą Lietuvos pašonėje statyti atominę elektrinę.
„Jei Rusija vykdo tokį projektą, ji turi aiškiai apie jį įvardyti. Kai Lietuva rengė savo atominės elektrinės statybų projektą, mes atsiuntėme Rusijai pasiūlymą dalyvauti šio projekto įtakos aplinkai vertinime. Jokio atsakymo negavome. Esame įsitikinę, kai šalis vykdo tokį milžinišką projektą, saugumas turi būti garantuotas“, – prieš savaitę Vilniuje Rusijos žurnalistams kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Žmonės prikalba visko
Po oficialaus susitikimo „Tauragės žinios“ patraukė naujosios Baltijos atominės elektrinės pusėn. Kelią parodyti pasišovęs Sovetsko gyventojas atviravo, kad žmonės apie pastarąsias statybas prikalba visko: esą šiuo metu statybų aikštelėje ruošiami „katlavanai“ dviem reaktoriams, jų teritorija užimanti net apie 50 hektarų, retkarčiais panašios informacijos pamėtėja laikraščiai. Ar gyventojai tiki vietine spauda?
– O kas ten žino, kas tiesa, o kas ne, – sako vyras, tačiau patikina, kad aplinkiniai statyboms nesipriešina, esą kam to reikia, vis tiek niekas į tai nekreiptų dėmesio – juk didžiuliai pinigai į projektą jau įdėti.
Pasak mūsų pakeleivio, kalbama, kad elektrinėje gali būti sukurta iki kelių tūkstančių darbo vietų, darbuotojai būsią vežiojami iš Sovetsko ir Nemano, atskiras miestelis nebūsiąs statomas. Vyras tikino girdėjęs, kad kai kurią statybos įrangą į elektrinės statybos vietą planuojama atplukdyti Nemunu. Paklaustas, ar gyventojai nesibaimina galimo atominio pavojaus, vyras gūžteli pečiais – dėl pačios atominės nesibaimina, esą nerimauja dėl atominių atliekų saugyklų.
24 km už Nemano
Tuščias kelias nuo Nemano Gusevo link mus atveda beveik iki Baltijos atominės statybų vietos. Iki savo tikslo nuo Nemano važiavome 24 km. Visai šalia Nemunas ir, pasak mus atlydėjusio žmogaus, nedidelė 1000 gyventojų turinti Malomožaisko gyvenvietė. Svarstome, kad iki Tauragės miesto tiesiąja būtų apie 30 km.
Tačiau sukti naujuoju keliu į atominės statybų aikštelę eiliniam mirtingajam draudžiama – be leidimų ten niekas neįvažiuos. Tepamatome, kaip į statybas, nors jau vakarėja, viena po kitos suka betonvežės. Matyt, darbai iš tikrųjų verda.
