Pataisoms, kuriomis buvo siūloma panaikinti 25 proc. apribojimą, nepritarta.
„Tokia pataisa galima ir siekiama, matyt, būsimo terminalo darbą padaryti labai probleminiu, - premjeras Andrius Kubilius kritikavo socialdemokratų siūlomą pataisą. - Nesukuriant štai tokių galimybių, bent 25 proc. rinkos priskirti dujoms, kurios būtų perkamos per suskystintų gamtinių dujų terminalą, didieji vartotojai, su kuriais mes ir esame diskutavę svarstant visą įstatymą, to paties „Gazprom“, išnaudojant šiandieninę, monopolinę padėtį, bus priversti sudarinėti ilgalaikes sutartis visam 100 proc. jiems reikalingų dujų. Iki šiol tokia praktika buvo visada realizuojama, „Gazprom“ turi tam galių ir, jeigu mes nesukursime būtent tokio mechanizmo, mes nepadėsime tiems patiems vartotojams iš tiesų turėtų galimybių pirkti dujas iš alternatyvių tiekimų per suskystintų gamtinių dujų terminalą.“
Anot A. Kubiliaus, jei 25 proc. apribojimas būtų panaikintas, „Gazprom“ galėtų dujų pirkėjus susaistyti ilgalaikėmis sutartimis ir toliau išlaikyti monopolinę rinką, ir ne veltui kelios Seimo narių grupės įregistravo analogiškas pat pataisas, tačiau „kyla klausimas, kas jas parašė“. Atsisakyti 25 proc. apribojimo vartoti gamtines dujas ir iš suskystintų gamtinių dujų terminalo, ir iš „Gazprom“, buvo siūlyta tris kartus.
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis piktinosi, kad siūlytas pataisas teigiamai vertino ir Seimo Teisės departamentas, nes, esą 25 proc. apribojimas varžys konkurenciją ir dėl to Lietuva gali susilaukti sankcijų.
„Seimo Teisės departamentas parašė, kad tokios normos yra, kaip sakyti, prieštaringos. Tai gal Teisės departamentas atstovauja kažkokioms rusiškoms grupėms, teikdamas tokias išvadas? Ateiname iki absurdo, visiškai, tokiais argumentais“, - sakė V. P. Andriukaitis.
Pasak jo, terminalas Lietuvai yra reikalingas, tačiau toks veikimo modelis – netinkamas.
Socialdemokratai kritikavo, bet parėmė
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė sakė, jog abejonių kelia projekto įgyvendinimo terminas, laivas – per brangus, o jo pajėgumai – per dideli, tačiau pasisakė už „Suskystintų gamtinių dujų terminalo“ įstatymą.
„Suskystintų dujų terminalas sumažintų Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo, atsirastų galimybė pirkti dujas tarptautinėse rinkose, na, ir būtų išvengta vienašališkos kainos, - sakė B. Vėsaitė. - Tačiau mus baugina reali terminalo pabaigos data 2014 m., nes, iš tikrųjų, darbai pajudėjo tik pastaraisiais metais, prieš tai porą metų snaudžiant. Projektas nėra skaidrus, užpirktas laivas pernelyg brangus ir pernelyg galingas Lietuvos suvartojamų gamtinių dujų poreikiui patenkinti.“
Už pasisakė ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris teigė, jog terminalas užtikrins gamtinių dujų tiekimo alternatyvą, tačiau paragino atsakingai kontroliuoti projekto įgyvendinimui skiriamas lėšas.
„Mes pritariame šitam įstatymo projektui ir manome, kad jį (terminalą – DELFI) pastačius, atsiras galimybė apsirūpinti alternatyviomis gamtinėmis dujomis, o rinkoje atsiras konkurencija, - sakė A. Butkevičius. - Manau, kad reikalingi paskaičiavimai, kiek maždaug kainuos uoste krantinės infrastruktūra, taip pat uosto gilinimo darbai ir kiek žinoma, nėra užbaigtas poveikio aplinkai vertinimas.“
Už įstatymo projektą pasisakė ir V. P. Andriukaitis, kuris teigė, jog šį įstatymą remia tik „su ta intencija“, kad šį rudenį, ar kitų metų pavasarį jį teks taisyti.
Įstatymas įsigalios kai jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jis bus paskelbtas „Valstybės žiniose“.
Terminalas – iki 2014 m. pabaigos
Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų monopolisto "Gazprom" tiekiamoms dujoms. Preliminari terminalo kaina – 700 mln. litų, numatoma, kad pirmuosius 10 metų didžiąja dalimi valstybės valdoma "Klaipėdos nafta" terminalą-laivą nuomosis, o vėliau, įgijusi patirties, galės išsipirkti, tačiau už kokią kainą – neskelbiama. „Klaipėdos nafta“ terminalą-laivą įsigis iš norvegų kompanijos „Höegh LNG“.
Šiuo metu Energetikos ministerija turi 70,63 proc. proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, koncernas "Achemos grupė" – 10 proc., likusiomis akcijomis prekiaujama „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasiūlius atsisakyti idėjos iki 20 proc. būsimo suskystintų gamtinių dujų terminalo akcijų parduoti užsienio investuotojams, ši nuostata buvo pašalinta iš įstatymo projekto.
