„Jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją“, – pabrėžė trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bendrovės „Kauno energija“ ir vieno kauniečio ginčą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo. Teismas iš buto savininko priteisė beveik 2 tūkst. Lt skolos už šildymą bei 5 proc. metines palūkanas už laiku nesumokėtas įmokas.
Pasak LAT, tik įteisinus savavališką atjungimą, šilumos tiekėjas turės teisinį pagrindą tokiam vartotojui nebeskaičiuoti viso mokesčio už šilumą – t. y. paskirstymo metodas bus papildytas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti ir apmokėti pateikti mokestį tik už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
Bylos duomenimis, vieno daugiabučio gyventojas atsijungė nuo šildymo sistemos, nors „Kauno energija“ jį buvo informavusi, kad priėmė sprendimą neišduoti projektavimo sąlygų butui nuo šildymo sistemos atjungti.
Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raštu gyventoją taip pat informavo, kad negalima išduoti projektavimo sąlygų sąvado atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir atlikti autonominio dujinio šildymo darbus.
Ginčą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto, atsijungimas laikytinas neteisėtu, o šilumos tiekėjo ir gyventojo šilumos tiekimo santykiai – nenutrūkusiais.
Pasak LAT, butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams.
