Dar prieš porą metų Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) per pagrindinius televizijų kanalus trimitavo apie milijonus, skiriamus ūkininkams, auginantiems bioenerginius augalus, aktyviai ragino ūkininkus visa galva pasinerti į bioenergetiką, tačiau dabar ši parama nutraukta, remiamas tik energinių gluosnių įveisimas. Biokuro augintojai pasijuto apgauti.
Liko tik pažadai
„Žmonės buvo raginami auginti žilvičius, net ir parama iš pradžių jiems buvo žadėta, bet vėliau ji dingo. Likusi parama už energinių gluosnių įveisimą yra skiriama ir net paramos intensyvumas buvo padidintas 10 proc., tačiau atsirado kita rimta kliūtis – labai trumpas paraiškų surinkimo laikotarpis, kuris neleido ūkininkams suplanuoti sodinimo darbų“, – VL guodėsi ūkininkas.
„Dar įdomiau, kad užaugus pirmajam derliui nėra specialių mašinų jam nuimti, o valstybė neremia šios technikos įsigijimo“, – rašoma ūkininko skunde „Valstiečių laikraščiui“.
Sunku patikėti, kad Lietuva, ES įsipareigojusi iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalį bendrame energetikos „krepšelyje“ padidinti nuo 15 iki 23 proc., ne tik kad neremia, bet net ir slopina biokuro plėtrą.
Nėra kuo nuimti
„Gluosnius auginame nuo 2003 m. ir iš valstybės nesame gavę nė cento“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė UAB „Jūsų sodai“ direktorius Petras Basalykas.
Valstybės požiūrį į biokuro gamybą P.Basalykas pavadino baisiu.
„Augintojams nėra jokios paramos, o juk Lietuvoje pakaktų energiniais augalais apsodinti maždaug 300 tūkst. hektarų, tuomet nereikėtų verkšlenti apie energetinę priklausomybę“, – sakė P.Basalykas. Lietuvoje gluosniai ir žilvičiai auginami tik maždaug 1 000 hektarų. Pirmą derlių žemdirbiai nuima po ketverių metų.
UAB „Renergija“ turi didžiausias gluosnių plantacijas, užimančias apie 150 hektarų. Tai sudaro maždaug 15 proc. energinių želdinių rinkos Lietuvoje. „Apie energinius augalus tik madinga kalbėti, teikiama tik dalinė parama už jų įveisimą. Tai apgailėtinas faktas“, – teigė „Renergijos“ direktorius Donatas Gustas.
Jis tikino, kad įmonė jau prieš keletą metų turėjo nuimti pirmą gluosnių derlių, bet NMA atsisakė suteikti pagalbą technikai įsigyti, nors vien specializuotas kombainas kainuoja apie 1 mln. Lt.
„Atradome alternatyvų sprendimą – prie traktoriaus kabinamą gluosnių nupjovimo ir smulkinimo mašiną, kainuojančią apie 300 tūkst. Lt, bet mūsų paraišką NMA atmetė, nes esą jau esame gavę paramą už gluosnių pasodinimą“, – pasakojo D.Gustas.
Kad apeitų biurokratines kliūtis, „Renergija“ įsteigė dukterinę įmonę ir paraišką teikė iš naujo.
NMA atstovė Aistė Mileikaitė patvirtino, kad parama už energinių želdinių auginimą ES šalims narėms nebeteikiama nuo 2010 m. sausio 1 d.
„Tai reglamentinė nuostata, – tikino A.Mileikaitė. – Per visą paramos teikimo laikotarpį (2007–2009 m.) parama pasinaudojo 5 018 pareiškėjų, o išmokėta buvo 40,35 mln. Lt.“
Tačiau „Valstiečių laikraščiui“ tikslinant šiuos NMA teiginius, agentūros atstovė vis labiau painiojosi.
Priešingai nei aiškino A.Mileikaitė, Europos Komisijos dokumente, kurį ji nurodė, juodu ant balto parašyta: „Nuo to laiko, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, žemės ūkio sektoriuje iškilo daug naujų ir sunkių problemų, pavyzdžiui, klimato kaita ir vis didėjanti bioenergijos svarba (...)“. Maža to, Lietuva iki 2020 m. įsipareigojo atsinaujinančios energijos dalį padidinti nuo 15 iki 23 proc.
Į tai NMA atsakė, esą pagrindo skirti specialią paramą už energinius augalus nėra, nes „labai išaugo tokių produktų poreikis tarptautinėse rinkose“. Kitaip tariant, jei biokuro paklausa tarptautinėse rinkose didžiulė, ūkininkai gluosnių plantacijas plės ir be paramos! Tačiau aiškėja, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“ 2008–2009 m. parama pasinaudojo tik 11 ūkininkų, o ne 5 018. Jiems išmokėta parama siekė tik 710 tūkst. Lt, o ne dešimtis milijonų, kaip iš pradžių teigė NMA.
Pirkėjai – tarpininkai
Tikėtina, kad tik Lietuvoje taip slopinami energinių želdinių augintojai.
UAB „Jūsų sodai“ direktorius P.Basalykas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad įmonė gluosnių sodinukų daugiau parduoda kaimynams latviams, o ne Lietuvos ūkininkams.
„Žinote, mes auginame tik sodinukus, bet gatavai produkcijai (gluosnių skiedroms) poreikis yra milžiniškas. Man skambina latviai ir prašo 380 tūkst. kietmetrių skiedrų, skambina lenkai ir prašo 800 tūkst. kietmetrių, o kiti prašo net 2 milijonų kietmetrių. Bet mes juk tik sodinukus auginame“, – akcentavo P.Basalykas. Jo teigimu, energinių želdinių šaka itin perspektyvi, bet valstybė kažkodėl nepadeda žmonėms bent verslo pradžioje.
Kad nuo ūkininkų lupami trys kailiai, paliudijo ir „Renergijos“ bendrovė. „Mes negalime tiesiogiai katilinėms parduoti gluosnių skiedrų, o tarpininkai už jų kietmetrį „Renergijai“ sumoka tik apie 70 litų“, – pasakojo UAB „Renergija“ direktorius D.Gustas.
Katilinėse konkursus laimi šilumininkų dukterinės įmonės, kurios, iš gluosnių augintojų nupirkusios gluosnių skiedras, jas katilinėms parduoda už dvigubai didesnę kainą.
Pigesnės šilumos nereikia
„Valstiečių laikraštis“ netruko įsitikinti, kad ūkininkai kalba tiesą. Viena didžiausių Lietuvoje šilumos tiekėjų UAB „Litesko“ šilumą tiekia Alytaus, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir dar penkių miestų gyventojams.
Biokurą, įskaitant ir gluosnių skiedras, „Litesko“ perka centralizuotai (skelbdama konkursą). Šį konkursą yra laimėjusi UAB „Bionovus“, kuri už grašius iš gluosnių augintojų superka produkciją ir ją perparduoda UAB „Litesko“. Už kokią kainą?
„Tai komercinė paslaptis“, – sakė UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ direktorius Juozas Bartaškevičius.
Savo ruožtu UAB „Litesko“ į šilumos tarifus gyventojams įkalkuliuoja kuro įsigijimo sąnaudas. Minėtus tarifus tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Bendrovės „Bionovus“ generalinis direktorius Audrius Vaitkevičius pripažino, kad įmonė neužsiima energinių augalų auginimu. „Šalies miškuose ir pievose apstu įvairių biokuro rūšių, todėl šiuo metu „Bionovus“ neaugina energinių augalų“, – teigia A.Vaitkevičius. Jis akcentavo, kad bendrovė aptarnauja 20 Lietuvos miestų.
Nieko keista, kad būtent UAB „Bionovus“ laimėjo „Litesko“ konkursą, nes yra glaudžiai susijusi su „Litesko“.
Bendrovė priklauso „Icor group“ (buvusi „Rubicon“), kuriai priklauso ir daugiabučius administruojanti kompanija „City Service“, šeimininkaujanti gyventojų šilumos punktuose. Tai apie kokias gluosnių augintojų galimybes konkursuose galima kalbėti?!
Jei UAB „Litesko“ tiesiogiai iš augintojų pirktų gluosnių skiedras, šildymas gyventojams atpigtų 25–30 proc. Be to, valstybei nereikėtų nepasiturintiems gyventojams skirti tiek daug kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šioms kompensacijoms 2008 m. Vyriausybė skyrė 38 mln. Lt, 2009 m. – 66 mln. Lt, 2010 m. jau 99 mln. Lt, o šiemet prognozuojamas net 135 mln. Lt poreikis.
Akivaizdu, kad nenoras Lietuvoje išplėsti energinių želdinių plantacijas perša mintį apie neskaidrius politikų ryšius su šilumos tiekimo monopolininkais.
