Jo teigimu, dujotiekio eksploatacija, aplenkiant kelias valstybes, didina Lietuvos izoliaciją nuo energetikos rinkos ir suteikia Rusijai daugiau galimybių manipuliuoti.
„Akivaizdu, kad dvišaliai ar, paprasčiau tariant, nacionaliniai Rusijos, Vokietijos ir kitų projekte dalyvaujančių šalių interesai vis dar svarbesni, nei bendra pozicija ES viduje ir Baltijos jūros regione, – teigia T. Janeliūnas. – Šiuo atveju nei Lietuva, nei kitos valstybės negalėjo padaryti įtakos ir pristabdyti projekto, kadangi jam nebuvo kitos alternatyvos, apie kurią būtų galima diskutuoti.“
Vienintelė diskusija buvo apie tai, ar šis projektas įmanomas. Oponentams pritrūko argumentų pristabdyti projektą, primena politologas. T. Janeliūno teigimu, šiuo atveju galėjo padaryti įtaką tik klausimas apie Baltijos jūros ekologiją.
„Ekologija galėjo būti vienas iš svarbiausių stabdančių argumentų, bet akivaizdžiai pristigo konkrečių įrodymų, kad šis projektas kels didelę grėsmę Baltijos jūros regiono valstybėms“, – sakė jis, komentuodamas DELFI dujotiekio „Nord Stream“ atidarymą.
Eksperto nuomone, dujotiekio atidarymas padidins ir Lietuvos izoliaciją nuo energetikos rinkos, Lietuva liks priklausoma nuo vienintelio Rusijos dujotiekio. Na o Rusijai atsiras daugiau galimybių manipuliuoti, jai bus mažiau problemų su tranzito šalimis.
„Rusijai gali kilti daug mažiau problemų su kitomis tranzito šalimis. Šiuo atveju joms atsiveria daugiau galimybių vienašaliam sprendimui, kam, kokiais kiekiais ir kokiomis sąlygomis tiekti dujas. Žinoma, turint omenyje Lietuvos vartotojus, apeinant šias šalis, kur kas galingesnis dujotiekis suteikia Rusijai daugiau galimybių manipuliuoti, kadangi tai vyksta tarp Rusijos ir Lietuvos bei kitų nedidelių valstybių, kuriose baigiasi dujotiekis“, – aiškino politologas.
