Vienos kino komedijos suvaidintoje scenoje statybininkai sugalvojo neįtikimą sprendimą – bute esantį radiatorių perkėlė ant išorinės namo sienos. Savo sumanymą jie apibūdino taip: jeigu lauke bus šilta, bus ir bute šilta.
Kad ir kaip būtų keista, panašiai elgiasi ne vieno didmiesčiuose esančio daugiabučio gyventojai. Itin senų namų, dažniausiai stovinčių centrinėse miestų dalyse, vidaus šildymo sistemos nėra pertvarkytos, ir palėpėse yra išlikę didelio diametro buvusios natūralios cirkuliacijos viršutinio paskirstymo kolektorių. Daugeliu atvejų jie visai neizoliuoti arba izoliuoti prastai ir, tiesą sakant, vietoj butų šildo palėpės orą, kuris per šalčius tirpdo ant stogų krintantį sniegą, taip sudarydamas didžiulius varveklius.
Prievarta šilumos nebruka
Mūsų namo sienos storos, neperšąla, nesuprantame, kodėl tiek daug reikia mokėti už šildymą, stebisi vilniečiai, kauniečiai bei kitų miestų gyventojai, turintys butus prestižiniuose rajonuose esančiuose senuose daugiabučiuose. Be abejonės, nepasitenkinimo strėles jie pirmiausia paleidžia į centralizuotos šilumos tiekėjus. Neva šie per prievartą bruka tiek šilumos, kiek iš tikrųjų gyventojams nereikėtų. Tačiau ne visi pasižiūri, kas yra jų pastogėje.
Kol Lietuvoje nebuvo įrengtų centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, miestų daugiabučiuose namuose buvo įrengiamos natūralios cirkuliacijos viršutinio paskirstymo šildymo sistemos su kietojo kuro katilu pastato rūsyje. Šiuo metu šildantis centralizuotai, tokiuose namuose didelis šilumos kiekis prarandamas pro senas, iki šiol nemodernizuotas bei neizoliuotas ar prastai izoliuotas vidaus šildymo sistemas, ypač pro kolektorius, esančius namų palėpėse.
Vienas tokių daugiabučių yra sostinės Tilto gatvėje. Atrodytų, senas storų sienų pastatas neturėtų naudoti daug šilumos. Tačiau realybė kitokia: gyventojams pateikiamose sąskaitose mokėjimai yra didžiuliai. Susizgribus ieškoti priežasčių, didelių mokėjimų kaltininkas buvo rastas greitai – palėpėje esantis 100 milimetrų skersmens prastai izoliuotas, o vietomis visai be izoliacijos vamzdis, kuriuo cirkuliuoja šilumnešis.
Gyventojų paprašyti specialistai apskaičiavo, kad vamzdžiui tinkamai izoliuoti reikėtų apie 12 tūkst. litų. Iš pradžių gyventojams tokia suma pasirodė per didelė.
„Tuomet kilo idėja apskaičiuoti, kiek iš tikrųjų vėjais paleidžiama šilumos per pastogėse esantį neizoliuotą kolektorių. Rezultatai tiesiog apstulbino“, – nuostabos neslėpė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos specialistai.
Skaičiai įspūdingi
Skaičiavimais nustatyta, kad pro 120 metrų ilgio ir vidutiniškai 100 milimetrų skersmens prastai izoliuotą šilumos tiekimo kolektorių nešildomoje palėpėje kasmet prarandama apie 42 MWh šilumos. Nesunku apskaičiuoti, kad per vienų metų šildymo sezoną šilumos nuostoliai dėl šio kolektoriaus gyventojams pinigais sudaro beveik 10 tūkst. litų. Vidutiniškai vienam butui tai atsieina 322 litus per šildymo sezoną. Naudingai panaudojus kolektoriaus skleidžiamą šilumą, būtų galima papildomai apšildyti 3 nagrinėto daugiabučio namo butus šildymo sezono metu.
Patalpoms šildyti reikalingas šilumos kiekis gali būti mažinamas ne tik gerinant šiluminę išorinių pastato atitvarų varžą, t. y. pastatą modernizavus, reguliuojant patalpų oro temperatūrą ir optimaliai jas vėdinant, naudojant šilumogrąžos įrenginius, kai šiltas iš patalpų išeinantis oras pašildo šviežią į patalpas tiekiamą orą, bet ir kruopščiai izoliuojant daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas.
Palėpėje – kambario temperatūra
„Statyba ir architektūra“ apsilankė dviejuose panašios statybos daugiabučiuose Vilniuje. Viename jų, esančiame Tilto gatvėje, pakeistas stogas, palėpėje sudėti nauji langai, o svarbiausia – izoliuotas visu pastato perimetru paklotas cirkuliacinis kolektorius.
Šilumos ūkį name prižiūrinčios bendrovės atstovas pasakojo, kad anksčiau, kai vamzdis dar nebuvo tinkamai uždengtas termoizoliacine medžiaga, o vietomis – visai neizoliuotas, palėpėje žiemą nebūdavo šalta net dėvint marškinėlius trumpomis rankovėmis. Dabar visas kolektorius tinkamai izoliuotas, tad šilumos nuostoliai yra minimalūs, jeigu iš viso dėl to patiriami.
Visiška priešingybė yra viename sostinės Šilo gatvėje esančių daugiabučių. Čia po senu šiferiu dengtu stogu palėpėje ūkauja vėjas, langai – be stiklų. Ir blogiausia – cirkuliacinis kolektorius, kurio yra daugiau kaip šimtas metrų, izoliuotas labai prastai, o vietomis – visai atviras. Tik tarpais palei langus ant vamzdžio paklota nauja termoizoliacija. Matyt, šiose vietose ant kolektoriaus žiemą krinta sniegas.
Šilumos ūkį šiame name prižiūrintys darbuotojai apgailestavo, kad gyventojai nesusimąsto dėl neūkiškumo patiriamų didžiulių nuostolių. Daugiabutyje daugiausia gyvena pensinio amžiaus žmonės, jiems labiau rūpi neišleisti pinigų remontui negu sutaupyti. O juk investicijos atsipirktų per vieną šildymo sezoną.
Nuostolių ir išlaidų skaičiavimas daugiabučiame name, esančiame sostinės Tilto gatvėje, per nešildomoje palėpėje įrengtą viršutinio paskirstymo šildymo sistemą.
Esama padėtis: daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas apie 1930 metus, jo vidaus šildymo sistema buvo įrengta tokiu principu: šilumos šaltinis (kietojo kuro katilas) buvo įrengtas namo rūsyje, o sistema – dvivamzdė viršutinio paskirstymo, natūralios cirkuliacijos. Šiuo metu namas prijungtas prie miesto šilumos tinklų pasitelkiant automatinį šilumos punktą, o vidaus šildymo sistema likusi tokia pat ir nepertvarkyta nuo namo statybos pradžios.
Sistemos viršutinio paskirstymo kolektoriaus, kurio ilgis nešildomoje palėpėje yra apie 120 metrų, šiluminė izoliacija yra susidėvėjusi, o apie 40 metrų kolektoriaus visiškai neizoliuota.
