Šiuo metu, jo pateiktais duomenimis, tūkstantis kubinių metrų dujų prie Lietuvos sienos kainuoja apie 320 JAV dolerių, o prie Vokietijos – apie 220 JAV dolerių.

Arvydas Sekmokas
„Ta situacija yra sąlygota labai paprastos priežasties – Vokietijos dujų kainą nulemia importas per suskystintų dujų terminalą“, – sakė ministras, pabrėždamas būtinybę Lietuvai pasistatyti suskystintų dujų terminalą. Jo pateiktais skaičiavimais, jeigu Lietuva už dujas mokėtų tiek pat, kiek Vokietija, Elektrėnuose gaminamos elektros kaina sumažėtų 8 ct/kWh (23,5 proc.) nuo 34 ct/kWh iki 26 ct/kWh, o šilumos kaina Vilniuje sumažėtų 4,06 ct/kWh (17,3 proc.) nuo 23 ct/kWh iki 18,94 ct/kWh.

Premjeras Andrius Kubilius interviu Lietuvos radijui rugpjūčio pabaigoje pripažino, kad galimybės su „Gazprom“ susitarti dėl mažesnių dujų kainų „yra labai menkos“.

„Kai tiekimas yra vieno monopolisto rankose – galimybės tartis ar derėtis yra labai menkos. Deja, turime prisiminti tą palikimą, kurio nesugebėjome įveikti per 20 metų. Dujas perkame iš vienintelio šaltinio ir, be abejo, „Gazprom“ visiškai natūraliai naudojasi situacija“, – kalbėjo A. Kubilius.

Rusijos federacijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė yra sakęs, kad dujas tiekti pigiau Lietuvai neapsimoka dėl mažų prekybos apimčių.

„Lietuvos dujos“: kainos panašios

„Lietuvos dujų“ atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė DELFI sakė, kad norėdami palyginti to paties tiekėjo kainas atskirose rinkose, reikėtų lyginti rusiškų ilgalaikių kontraktų gamtinių dujų importo į Lietuvą kainą su rusiškų dujų ilgalaikių kontraktų importo kaina Vokietijoje. Jos teigimu, šios kainos yra labai panašios.

Pasak bendrovės atstovės, energetikos ministras, lygindamas gamtinių dujų importo kainą Lietuvoje, lygina ją su Vokietijos vadinamuoju BAFA indeksu. BAFA indeksas – tai vidutinė Vokietijos rinkoje parduodamų gamtinių dujų, tiekiamų tiek ilgalaikiais kontraktais, tiek „spot“ (momentinėmis – DELFI) kainomis, kaina.

„Esant bendram ekonomikos sulėtėjimui, rinkoje susidarė nemažas gamtinių dujų perteklius. Prekybininkai, įsigiję gamtines dujas ilgalaikiais kontraktais „take or pay“ (imk arba mokėk – DELFI) sąlygomis, negalėdami jų realizuoti, pardavinėjo dujas žemiau savikainos, stengdamiesi kiek įmanoma sumažinti savo nuostolius. Dėl šių faktorių BAFA indeksas atskirais laikotarpiais buvo gerokai žemesnis už dujų, parduodamų ilagalaikiais kontraktais, kainą. Į Lietuvą gamtinės dujos importuojamos pagal ilgalaikius kontraktus“, – sakė S. Petrikonytė-Jurkūnienė.

Energetikos ministras, pristatydamas naujos Nacionalinės energetikos strategijos projektą, priminė ir bendrovės „Lietuvos dujos“ privatizavimą.

„Iš viso Lietuva už 70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų Lietuva gavo 216 mln. Lt, tuo tarpu Čekija 97 proc. „Transgaz“ akcijų 2002 m. pardavė už 3,7 mlrd. JAV dolerių, tais pačiais metais 45 proc. Slovakijos gamtinių įmonės akcijų parduota už 2,7 mlrd. JAV dolerių. Iš tikro ta kaina buvo kukloka ir kartu aš galiu pasakyti, kad buvo dideli lūkesčiai, jog Lietuva mažiau mokės už dujas, tačiau dujos nuo to laiko pabrango keturis kartus“, – kalbėjo A. Sekmokas.

Per praėjusius metus „Lietuvos dujos“ gavo daugiau nei 90 mln. Lt grynojo pelno.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)