Tai trečiadienį nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, patvirtinęs prokurorų pateiktus kaltinimus.
Tuo metu buvęs valstybės sekretorius Gediminas Miškinis dėl kaltinimų piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi išteisintas, nes nesurinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog G. Miškinis būtų bendravęs su „Achemos' darbuotojais.
Teisėjas Valdas Petraitis paskelbė, kad dėl A. Ignoto ir N. Pažūsienės nusikalstamų veikų didelės žalos patyrė valstybė.
Teismas nusprendė, kad bausmių tikslai bus pasiekti nuteistiesiems skiriant baudas: A. Ignotas ir N. Pažūsienė į valstybės biudžetą turės sumokėti po 100 MGL (13 tūkst. Lt).
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dar negalutinis – jį bus galima skųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Apkaltinamasis nuosprendis pribloškė nuteistuosius – N. Pažūsienė iš karto išėjo iš posėdžių salės, o A. Ignotas žurnalistams neištarė nė žodžio. Tiesa, jam atstovaujantis advokatas Romualdas Mikliušas patikino, kad nuosprendis bus apskųstas.
Valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius kol kas nežino, ar skųs G. Miškinio išteisinimą – dar reikia susipažinti su visais motyvais.
Ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, kad 2008-aisiais Ūkio ministerijoje dirbusi N. Pažūsienė kelis mėnesius palaikė itin glaudžius netarnybinius ryšius su „Achemai“ atstovaujančiu advokato padėjėju. Tai paaiškėjo patikrinus valstybės tarnautojos kompiuterį bei peržiūrėjus pokalbių telefonu išklotines.
Bylos duomenimis, „Gamtinių dujų terminalas“ buvo priskirtas prie valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginių objektų, kurio įstatinis kapitalas turėjo būti ne mažiau kaip 250 mln. Lt. Jo statyboms turėjo būti skelbiamas konkursas Europos Sąjungoje, tačiau N. Pažūsienė tuomečiam ŪM sekretoriui A. Ignotui pasiūlė įmonės įstatinį kapitalą numatyti vos 100 tūkst. Lt vertės (80 tūkst. Lt – valstybės įnašas) ir organizuoti pirkimą supaprastinta tvarka – apklausos būdu.
A. Ignotas pritarė šiai idėjai.
Dalyvauti konkurse ŪM pakvietė penkias bendroves, tačiau joms pateikė tik 5 dienų (2 iš jų buvo savaitgalio) terminą, per kurį stambios kompanijos turėjo pateikti savo pasiūlymus. Šią tvarką bandė užprotestuoti bendrovė „Lietuvos dujos“, tačiau jai buvo atsakyta, kad ji turėjo pakankamai laiko pasiruošti konkursui ir pateikti savo pasiūlymą.
Netrukus konkurso nugalėtoju buvo paskelbta „Achema“, disponavusi visa su konkursu susijusia informacija.
Pasak prokurorų, taip buvo diskriminuojamos kitos bendrovės, o B. Lubio valdomai „Achemai“ buvo suteiktos neteisėtos privilegijos.
Kaltinimus aukštiems ŪM valdininkams pateikę prokurorai teigia, kad jie pažemino valstybės tarnautojo vardą bei ministerijos prestižą.
„Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad už suteiktas privilegijas valstybės tarnautojams būtų atsilyginta“, – yra sakęs prokuroras.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keliasdešimt aukštų valstybės tarnautojų bei stambių energetikos bendrovių vadovų – apie 30 asmenų papildomai buvo kviečiami liudyti į teismą.
DELFI primena, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybė buvo sukūrusi bendrovę „Gamtinių dujų terminalas“, kurios penktadalį akcijų valdė B. Lubiui priklausanti „Achema“. Ši įmonė turėjo valdyti būsimąjį suskystintų dujų terminalą.
Vėliau, Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tirti bendrovės steigimą, B. Lubys pareiškė savo akcijų dalį įmonėje sumažinantis iki 10 proc.
Tačiau galiausiai projektas žlugo Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetui nusprendus likviduoti šį kūrinį.
2010-ųjų viduryje jo Vyriausybė apsisprendė vis dėlto statyti suskystintų dujų terminalą.
