„Vienu kitu centu, jeigu būtų stipriai sumažinti Elektrėnų gamybos kiekiai, tarkime termocikacinės... Bet visada reikia skaičiuoti ir žinoti, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį ir turi efektą: ne tik tą, kurį gali numatyti tiesiogiai – tai yra mažesnis tarifas 1-1,5 ct, bet taip pat iš to sekantys kiti dalykai", - interviu TV3 laidai „Savaitės komantarai" sakė D. Korsakaitė.
- Siūlėte kai kuriuos pakeitimus, jeigu tuos pakeitimus būtų įgyvendinusi valdžia, elektros kaina nebūtų taip išaugusi? Ar galėtumėt pasakyti, kodėl Vyriausybė neatsižvelgė ir elektros kaina auga nuo kitų metų ir gana stipriai?
- Čia reikėtų žiūrėti į priežastis, kodėl keičiasi elektros kaina. Ir galutinis tarifas didžiąja dalimi keičiasi todėl, kad didėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis. Visų pirma, didžiąja dalimi tai susiję su kvotine gamyba Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. Taip pat iš dalies todėl, kad reikalingos, nors ir mažesnei kvotai, tačiau didesnės lėšos termofikacinei gamybai bei atsinaujinančių išteklių gamybai.
- Iš esmės juk prisimename, kad ir pernai ir užpernai buvo be galo daug politikų, kurie siūlė savo receptus, kaip sumažinti elektros kainą, ar ne? Ir tie receptai tarsi išnyko rūke.
- Ne visiškai taip. Ten daugiau buvo kalbų ir diskusijų apie tai, kaip elektros sąskaita būtų galima atpiginti kai kuriuose miestuose šilumos kainas. Šitų kalbų buvo daug ir pernai, ir šiais metais.
O dėl pačių elektros kainų, tai, man atrodo, jau pakankamai seniai yra nusistovėjusi ta sistema, elektros kainas varijuoja iš esmės viešieji interesai ir įsigijimo kaina. Nes visos tos dalys, kurios susijusios su tinklais, tinklų išlaikymu – tiek perdavimo, tiek skirstymo, tiek sisteminėmis paslaugomis – jos tikrai yra pastovios. Jos tarpusavyje keičiasi, tačiau bendra jų suma yra šiuos trejus metus netgi žemesnė negu praėjusius trejus metus.
- Žiūrėkite, prognozuojama, kad elektros įsigijimo kaina rinkoje gali būti mažesnė. Tai kodėl tuomet brangsta elektra vartotojams?
- Ji gali būti kaip mažesnė, taip ir didesnė. Iki šių metų pabaigos galioja senoji sistema, kai „Lesto“ reguliuojamiems vartotojams (o tokių vartotojų nuo sausio 1 d. bus labai mažai, tik 2,6 Twh) turės užsitikrinti bazinį kiekį iš kvotinės gamybos. Todėl „Lesto“ yra priverstas numatyti, kad neišvengiamai dalis elektros energijos, reikalingos reguliuojamiems vartotojams, bus įsigyjama už kontraktines kainas.
- Kodėl pernai šiems metams elektros kaina paaugo 1 ct už kWh, kodėl šiemet padidėjimas toks žymus?
- Pasakysiu: pirma, 0,5 ct yra įsigijimo kainos skirtumas didesnis numatomas 2013 metams negu kad šiems metams buvo.
- Bet kokiu pagrindu?
- Aš tik ką išdėsčiau, kad kvotinė energija dabar keliauja į dvišalius tiesioginius ir biržinius kontraktus, o ne „Lesto“?
- Vadinasi, taip yra blogai taip, ar ne? Jeigu vartotojams kaina išauga?
- Tiesiog toks yra priimtas Vyriausybės nutarimas ir pagal tą nutarimą dėliojami tiek rinkos dalyvių veiksmai, tiek ir tarifas buitiniams vartotojams.
- Ar niekas nekvestionavo tokio Vyriausybės nutarimo, nekėlė klausimo?
- Vyriausybė neprivalo atsižvelgti į kitų institucijų, kurios teikia pastabas, siūlymus.
- O jūs siūlėte?
- Mes siūlėme.
- Ir neatsižvelgė Vyriausybė?
- Jie neprivalo.
- Čia Andriaus Kubiliaus Vyriausybė?
- Na, tai kitos mes neturime.
- Gal dar Algirdo Butkevičiaus atsižvelgs? Ar jau buv per vėlu į tai atsižvelgti?
- Aš manau, kad jeigu būtų Vyriausybės lygiu priimti sprendimai, ir jeigu dar liktų laiko bei suspėtume procedūriškai, tai mes į bet kuriuos sprendimus atsižvelgtume ir juos įvertintume. Tačiau tikėtis, kad staiga ims ir per pusę visa tai sumažės, tai nerealu.
- Taip, bet vienu kitu centu ir tai gerai.
- Vienu kitu centu, jeigu būtų stipriai sumažinti Elektrėnų gamybos kiekiai, tarkime termocikacinės... Bet visada reikia skaičiuoti ir žinoti, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį ir turi efektą ne tik tą, kurį gali numatyti tiesiogiai – tai yra mažesnis tarifas 1-1,5 ct, bet taip pat iš to sekantys kiti dalykai.
- Bet, pavyzdžiui, dėl Elektrėnų elektrinės kvotos jūs kalbėjote ir pernai, ir užpernai.
- Šiais metais mes nepasisakėme dėl Elektrėnų kvotos, nes šiais metais kitiems metams jau yra numatomi tie kiekiai, kurie gaminami iš esmės didžiąja dalimi devintajame bloke. O kadangi devintas blokas yra naujai paleistas, tai jiems pagal kontrakto sąlygas yra būtina gaminti tam tikrą kiekį, kad kontrakto sąlygos galiotų.
- Vadinasi, mes tiesiog mokame už brangią Lietuvoje gaminamą energiją?
- Iš tikrųjų vienareikšmiškai viešuosius interesus atitinkančios lėšos absoliučiai didžiąja dalimi yra skiriamos nacionaliniams gamintojams – atsinaujinantiems gamintojams, termofikacinėms ir elektrinei Elektrėnuose.
- Vadinasi, jeigu mes čia pradedame pykti dėl aukštesnės elektros kainos, tai pykstame faktiškai patys ant savęs, kad neturime pigaus generavimo šaltinio?
- Pirmas lygmuo, taip, mes neturime pigesnių generavimo šaltinių, tačiau bazinis lygmuo ir tikroji priežastis yra dujų kainos, kurios šiuo metu yra beprotiškai aukštos šiuo metu. Ir net jeigu dabar centu kitu nukrito, jos vis tiek išlaiko labai aukštą lygį. Būtent tai, kad didžioji dalis nacionalinės gamybos yra dujinė gamyba, tokį efektą ir duoda.
- Tai ar dabar jūs galėtumėte ką nors padaryti, kad sumažėtų kaina, ar viskas jau?
- Viskas.
- Ir nuo naujos Vyriausybės niekas nepriklauso?
- Tai sakau, jeigu nauja Vyriausybė surastų būdų ir argumentų, įvertindama pasekmes sumažinti kvotinę gamybą tiek termofikacinėse, tiek Elektrėnuose, tuomet mes galėtume kalbėti apie 1-1,5 ct.
- Tai jūs iš esmės atliekate tokį skaičiuotojo vaidmenį?
- Aš to niekuomet neslėpiau, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sistema, tai yra politinių sprendimų sistema, ir Kainų komisija šioje vietoje yra kaip buhalteris, kuris suskaičiuoja, kiek kainuoja kiekvienas politinis sprendimas.
- Bet jeigu jums suteiktų daugiau įgaliojimų ir jeigu į jūsų sprendimus, pasiūlymus politikai atsižvelgtų, jūs turėtumėte ką nors pasiūlyti?
- Šiai dienai neturėčiau, ką pasiūlyti, nes pas mus nėra techninio personalo.
