„Net ir pasirinkęs brangiausią tiekėją, (juridinis asmuo – DELFI) mokėtų vis tiek pigiau nei garantiniam tiekėjui. Mes skaičiuojame, kad vartotojai, pasirinkę nepriklausomus tiekėjus sutaupo 10-15 proc. savo energijos sąnaudų“, - dėsto „Energijos tiekimo” generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.
Tačiau, pasak jo, vartotojams ši taisyklė negalioja, nes jie suvartoja kur kas mažiau elektros nei įmonės ir įstaigos, o tačiau kliento aptarnavimo sąnaudos išlieka, todėl iš nepriklausomų tiekėjų gyventojams pirkti elektrą yra brangiau nei ją įsigyti iš garantinio tiekėjo už reguliuojamą kainą, t.y. „Lesto“.
Jis primena, jog yra ir trečia alternatyvą, elektrą pirkti tiesiogiai iš biržos, tačiau tai sau gali leisti daryti tik tokie vartotojai, kurie sunaudoja daug elektros energijos. Pavyzdžiui, vidutiniškai namų ūkis per metus sunaudoja 2 tūkst. kilovatvalandžių energijos, kai vienos valandos pirkimo biržoje minimalus įsigijimo kiekis yra 100 kilovatvalandžių.
Be to, pasak jo, kol kas ir elektros kaina biržoje įmonėms nėra patraukli, nes didelė dalis elektros perkama pagal išankstines sutartis.
„Su kainomis biržoje susieti elektros energijos tarifai nėra itin patrauklūs Lietuvos vartotojams, nes, nepaisant lietuviškos biržos „BaltPool“ integracijos į skandinavišką „NordPool Spot“, fizinių perdavimo jungčių trūkumas ir ribotas tinklų su kaimyninėmis šalimis pralaidumas daro neigiamą įtaką prekyboms apimtims ir kainų stabilumui. Todėl elektros energijos biržoje yra nuperkama vos apie 10-20 proc. viso Lietuvoje suvartojamo elektros energijos kiekio, o didžioji dalis jos yra įsigyjama pagal tiesiogines tiekėjų sutartis su gamintojais ir importuotojais“, - dėsto A. Juozaponis.
Tai patvirtino ir bendrovės atlikta apklausa - daugiau nei 70 proc. įmonių ir įstaigų nori pirkti elektros energiją pagal fiksuotą tarifą, o su biržos kaina susieto elektros tarifo nori apie 6 proc. juridinių asmenų, skaičiuoja Energijos tiekimas. Bendrovė šiemet liepą – rugpjūtį atliko tyrimą, kurio metu apklausė apie 500 juridinių asmenų.
Lietuvoje elektros rinkos atvėrimas vartotojams prasidėjo nuo 2010 m., kai pirmiausia didžiausius kiekius elektros suvartojančios įmonės turėjo pasirinkti nepriklausomus elektros tiekėjus, tuomet buvo planuota, kad nuo 2015 m. rinkoje tiekėjus rinksis ir buitiniai vartotojai.
Pirmasis rinkoje perkantis gyventojas
„Iš tikrųjų vartotojai jau šiandien gali pirkti elektrą rinkoje, tiek fiziniai asmenys, tiek smulkios įmonės. Tiesiog jiems taikomas visuomeninis tarifas yra mažesnis ir jiems nėra ekonominio motyvo rinktis tiekimą. Vienintelis fizinis asmuo, kuris yra pasirinkęs nepriklausomą tiekėją, mes džiaugiamės, kad mus, jis tą padarė tik dėl to, kad galėtų įsigyti elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių“, - pasakojo A. Juozaponis.
Tačiau jis palygina, jog kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, gyventojai dažniau perka elektrą iš nepriklausomų tiekėjų, nes vartotojai gali naudotis papildomomis paslaugomis: išankstinio apmokėjimo paslaugomis, turi išmaniuosius skaitiklius ir kitus elektros efektyvų naudojimą skatinančius prietaisus ir t.t.
Skelbta, jog jei buitiniai ar juridiniai vartotojai norėtų elektrą pirkti iš nepriklausomų energijos tiekėjų, pirmiausiai jie turėtų kreiptis į tokius tiekėjus, su jais suderinti sąlygas, jeigu tinka, pasirašyti sutartį, o tuomet apie tokią sutartį būtų informuojama „Lesto“ ir sąskaitą pagal suderėtas sąlygas vartotojas jau gautų iš nepriklausomo elektros tiekėjo.
