Lietuvoje vis dar retenybė
Daugeliui Vakarų Europos šalių vartotojų, kadangi dalį pradinių šilumos siurblio įrengimo investicijų kompensuoja valstybė, šis energijos šaltinis ir jo eksploatacija brangesnė tik už malkas. Lietuvoje kol kas šilumos siurbliai dar reti, nors, jei gamtinių dujų kaina kils tokiais pat tempais, ko gero, netruks jas pavyti.
Šilumos siurblio energija – atsinaujinanti, ekologiška, neteršianti gamtos, be to, šildymo sistema visiškai automatizuota ir labai patogi naudoti. Kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, atokioje vietovėje, – tai vienintelis modernus šildymo būdas, kai tenka rinktis tarp biokuro ir kūriko darbo bei investicijų į šilumos siurblį.
Šilumos siurbliai Lietuvoje atsirado palyginti neseniai ir dar neturi tradicijų, nėra patirties, taigi, kaip ir kiekviena naujovė, kol kas sunkokai skinasi kelią. Su šiuo šildymosi būdu susiję ir nemažai baimių: kaip išsirinkti tinkamą siurblį, kas suprojektuos šildymo sistemą ir apskaičiuos siurblio galią, išgręš gręžinį, sumontuos kolektorių, ar sistema sklandžiai veiks, kokia bus elektros energijos kaina?
Gilioji ir seklioji geotermija
Kalbant apie geotermiją, reiktų išskirti dvi jos sritis: sekliąją ir giliąją. Lietuvoje geotermijos asociacija (LGA) veikia jau 20 metų ir jai priklauso daugiausia geologai, t. y. giliosios geotermijos specialistai. Gilioji geotermija gali būti naudojama elektros ir šilumos gamybai (pastarosios pavyzdys – Klaipėdos geoterminė jėgainė, kurios gręžiniai siekia daugiau nei dviejų kilometrų gylį). Kalbėdami apie atskirų pastatų šilumos siurblius ir geoterminį šildymą turime omenyje sekliąją geotermiją, t. y. paviršinio grunto arba požeminio vandens energiją.
Sekliosios geotermijos specialistų Lietuvoje nėra daug, o Geotermijos asociacijoje žmonių, kurie domisi šia sritimi, atsirado tik prieš porą metų.
Vakarų Europoje seklioji geotermija pastatų šildymui populiari ir plačiai naudojama. Pavyzdžiui, Švedijoje, 2010 m. duomenimis, buvo instaliuota 378 311 šilumos siurblių, kurių bendra galia – 4005 MW (2010 metų duomenys, šaltinis – „The State of Renewable Energies in Europe“). Kiek Lietuvoje, tikslių duomenų nėra, tačiau skaičiuojama, kad mažo galingumo šilumos siurblių bendra instaliuota galia yra apie 41,5 MW.
Nepaisant pernai priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo, geotermijos proveržio Lietuvoje kol kas nematyti. Kodėl?
Feliksas Zinevičius, LGA valdybos pirmininkas tvirtina, kad pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria gyventojai, norintys instaliuoti šilumos siurblius, yra objektyvios informacijos apie sistemą trūkumas, pasitikėjimo instaliuotojais stoka ir finansinės paramos instaliuojantiems šilumos siurblius nebuvimas.
Tarifai
LGA valdybos narys Arūnas Mažintas teigia, kad dabar asociacijos tikslas ir yra įgyvendinti AIE įstatyme įtvirtintą nuostatą – padėti šilumos siurblių naudotojams gauti lengvatinį elektros energijos tarifą. Taip pat dėti pastangas, kad į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų profesinio mokymo arba kvalifikacijos tobulinimo programas būtų įtraukti atsinaujinančių energijos išteklių, jų naudojimo technologinių ir ekonominių galimybių naudos klausimai. AIE įstatyme nurodyta, kad nustatyta tvarka turi būti atestuojami geotermines sistemas ir šilumos siurblius montuojantys specialistai.
Pagal ES direktyvą šios nuostatos Lietuvoje turi pradėti veikti iki 2013 metų.
Pašnekovų nuomone, geoterminio šildymo plėtrai labai svarbus yra lengvatinis elektros energijos tarifas. Kol nebuvo elektros energijos supirkimo tarifų iš vėjo jėgainių ir saulės elementų, nebuvo daug ir tokios energijos projektų bei gamintojų. Vos tik supirkimo tarifai buvo patvirtinti, iš karto atsirado ir vėjo jėgainių, ir saulės elementų projektų.
Patvirtinus lengvatinį elektros energijos tarifą šilumos siurbliams, pastarųjų instaliavimo mastai turėtų didėti.
Specialistai
Geoterminis šildymas iš tiesų turi daug pranašumų ir informacijos apie juos rasite kiekviename šildymo įrangos pardavėjo lankstinuke, interneto tinklalapiuose, daugybėje straipsnių ir brošiūrų. Bet retsykiais viešojoje erdvėje pasigirsta žinių apie neveikiančią geoterminio šildymo sistemą ar dideles sąskaitas už elektros energiją. Dėl Teisėjų mokymo centre Molėtuose įrengto geoterminio šildymo ir didelių elektros energijos sąnaudų net buvo iškelta byla. Prieš keletą metų jos tyrėjai pirmiausia susidūrė su kvalifikuotų ekspertų problema. Tokių Lietuvoje oficialiai nėra, nes Lietuvoje nei geoterminio šildymo projektuotojai, nei siurblių montuotojai nerengiami. Praktiškai tik siurblių gamintojų atstovai užsiima mokymu. Bet tai daro nenoriai, nes nėra garantuoti, kad išmokyti specialistai liks įmonėje. Tad geoterminio šildymo sistemas dažniausiai projektuoja ir montuoja į šilumininkus persikvalifikavę santechnikai, t. y. iš esmės savamoksliai, o tai reiškia, kad neišvengiama klaidų.
A. Mažinto nuomone, nepriklausomų specialistų rengimas gerokai pakeltų šilumos siurblių reputaciją ir naudotojų skaičių.
Siurblių elektros sąnaudos
Siurblio atiduotos šilumos kiekio (kWh) santykis su sunaudota elektros energija (kWh) yra vadinamasis transformacijos arba naudingo veikimo koeficientas (COP). Tai siurblio našumo rodiklis, rodantis, kiek šilumos energijos pagamins siurblys, sunaudojęs 1 kWh elektros energijos.
Kaip ir minėto Teisėjų mokymo centro valdytojai, ne vienas šilumos siurblio savininkas nustemba dėl nelauktai didelių elektros energijos sąnaudų, ypač šalčiausią mėnesį. Atrodo, kad deklaruotas naudingo veikimo koeficientas neatitinka tikrovės. Lietuvos geotermijos asociacijos valdybos narys A. Mažintas akcentuoja, jog vartotojai turėtų žinoti, kad dirbant siurbliui elektros energiją vartoja ne tik jis, bet ir elektrinis tenas (kai reikia papildomos šilumos), lauko kontūro bei buferinis siurbliai, automatikos blokas.
Deja, ne visi šilumos siurblių pardavėjai deklaruoja visų įrenginių elektros suvartojimą arba tikrąjį COP. Beje, pagal ES direktyvą jis negali būti mažesnis nei 2,97 ir turi būti nurodytas visų metų, o ne kompresorinio ciklo.
A. Mažinto manymu, jeigu pardavėjai nori pagražinti kokį nors techninį rodiklį, tai padaryti nesunku. Toli gražu ne visi vartotojai bent apytikriai žino siurblio veikimo mechanizmą. Būna, kad prie COP skaičiaus pažymima žvaigždutė – atseit esant tam tikroms sąlygoms. Visa tai vartotojams reiktų žinoti ir nemanyti, kad šilumos siurblio eksploatacija nieko nekainuoja.
Beje, beveik visų Europos šilumos siurblių gamintojų nurodomas COP yra daugmaž vienodas – vidutiniškai nuo 3 iki 4–4,5. Bet Europoje yra nemažai testavimo institucijų ir jų interneto puslapiuose galima rasti praktiškai visų siurblių testus. Ten ir galima pasitikrinti, ar nesiskiria pardavėjų nurodomi ir bandymų duomenys.
Ištirkite gruntą
Kaip žinome, energija neatsiranda iš niekur, todėl prieš įrengiant geoterminį šilumos siurblį labai svarbu žinoti grunto savybes ir galimą paimti šilumos kiekį, o pagal tai apskaičiuoti horizontalaus kolektoriaus ar vertikalaus gręžinio ilgį, vamzdžių skersmenį. Grunto tyrimas, taip pat vadinamasis šiluminio atsako testas ir geoterminio lauko modeliavimas parodo, kiek galime tikėtis šilumos energijos ir kokiomis sąnaudomis. Geoterminio lauko modeliavimas padeda pasirinkti optimalų vamzdyną ir vėliau nepermokėti už nereikalingai instaliuotą galią ar per daug mokėti už elektrą. Galų gale grunto tyrimas gali pateikti atsakymą, ar iš viso tikslinga sklype montuoti geoterminę sistemą.
ES direktyvoje nurodoma, kad, įrengiant didesnės nei 30 kW galios šilumos siurblį, būtina atlikti šildymo sistemos šiluminio atsako testą bei simuliaciją naudojant specialias programas, bet į mūsų AEI įstatymą ši nuostata perkelta nebuvo.
Viename Alytaus daugiabutyje neseniai sumontuotas 40 kW galios geoterminio šildymo siurblys su aštuoniais 100 metrų gylio vertikaliais gręžiniais. Šio namo administratorius ir geoterminio šildymo iniciatorius Vytautas Kazlauskas sako, kad siurblio gamintojai, gerai žinomos Švedijos bendrovės specialistai, tikina, jog šiluminio atsako testai ekonomiškai apsimoka tik montuojant galingesnius nei 150 kW galios siurblius. Bendrovės, įrengusios siurblį, direktorius teigia, kad Lietuvoje tikslių geologinių grunto tyrimų ir žemėlapių nėra, taigi jie gręžinius skaičiuoja su atsarga į didesnę pusę. Suprantama, sistemos kaina nuo tokio požiūrio nemažėja.
Nepasitikėkite tik online apklausa
Šilumos siurblių pardavėjai sako pastebėję, kad tie, kurie stato individualius namus – jauni ir energingi žmonės. Jie stengiasi nusipirkti medžiagas ir įrangą internetu teikdami užklausas gamintojams – nurodę namo plotą prašo nurodyti šilumos siurblio ir įrengimo kainas.
„Dažniausiai žmonės užkimba ant įtaigiai ir aptakiai šnekančių bei siūlančių pigesnę nei kiti įrangą. Siūlyčiau suklusti ir gerai pagalvoti. Kai žmogus perka naują automobilį už maždaug tokią pat kainą kaip šilumos siurblys, jis apvažiuoja ne vieną saloną, išnagrinėja automobilių technines charakteristikas. Argumentuoti, kad nieko nesuprantu apie šilumos siurblius, – nerimta. Paprašius pardavėjų parodyti įrengtus siurblius, reikia nepatingėti nuvažiuoti pas buvusius užsakovus ir pasikalbėti. Viskas taps daug aiškiau“, – įsitikinęs A. Mažintas.
Taip pat labai svarbu, kad įmonė, kuri instaliavo siurblį, neišnyktų ir dirbtų bent dvejetą trejetą metų po to, kai jums sumontavo sistemą.
Šildymo sistema
Vartotojams žinotinas ir faktas, kad šilumos siurblio iš žemės išgaunama šiluma yra žemos temperatūros. Keliant šilumnešio temperatūrą, COP našumas mažėja, o tai reiškia, kad naudojama daugiau elektros energijos. Todėl šilumos siurblio darbas efektyviausias grindinio šildymo sistemai. Kai šildymo sistemoje naudojami ir radiatoriai, jiems reikalinga aukštesnė šilumnešio temperatūra, vadinasi, siurblys veikia nebe taip efektyviai.
Būtina stebėsena
Vertėtų žinoti, kaip veikiant šilumos siurbliui regeneruojama žemės energija. Lietuvoje pavieniai mokslo entuziastai atlieka instaliuotų šilumos siurblių stebėseną ir kaupia duomenis. Bet, kaip sako LGA tarybos narys dr. Tautvydas Aleksandravičius, bėda ta, kad jų nepaisoma arba nežinoma, kad tokie yra. Jo nuomone, ši situacija turėtų keistis, kai prasidės montuotojų ir projektuotojų mokymai bei sertifikavimas.
Kaip teigia mokslininkas, Lietuvoje tyrimų metu yra nustatyti ir paneigti kai kurie anksčiau nekintamais laikyti teiginiai, t. y. veikiančioje šilumos siurblio sistemoje pasirodę kitaip nei manyta. Siurblių, kurių darbas stebimas, duomenys atspindi kiekvienos dienos žemės temperatūrą, oro temperatūros įtaką šilumos siurblio darbui ir net sumontuoto toje pat sistemoje dujinio katilo darbą. Tačiau stebėjimus atlieka ne valstybinės institucijos, o privačios įmonės. Kai kurie jų sukaupti duomenys yra paskelbti keliose konferencijose, taip pat LGA.
Kaip sako T. Aleksandravičius, kiekvienam projektuotojui, kaip ir savininkui, ketinančiam instaliuoti šilumos siurblį, patariama pasidomėti sukaupta informacija. „Labai svarbu tai padaryti prieš pradedant projektuoti šildymo sistemą. Surinkta informacija apie gruntą, siurblių galingumus, namo šildomą plotą, norimą šildyti vandens kiekį ir kitus parametrus leidžia išvengti klaidų. Tai sutaupo laiko, nereikia dėl siurblio neatitikimo ar netinkamo įrengimo bylinėtis teismuose. Be to, turint daugiau informacijos, lengviau kalbėtis su montuotojais ar siurblių pardavėjais.“
Geoterminė šildymo sistema yra pakankamai sudėtinga instaliacija ir eksploatuojant problemų gali kilti bet kurioje jos grandyje: grunte, siurblyje ar šildymo sistemoje. Eksploatuojantys šilumos siurblius gali susidurti su situacija, kai dėl projektavimo ar instaliavimo klaidų nepasiekiami numatyti sistemos darbo parametrai. Pašnekovai sako todėl ir akcentuojantys būtinybę atsargiai rinktis pardavėjus ir montuotojus.
Kitame žurnalo „Statyk !” numeryje: Medinė statyba ir sodybos remontas.
