Anksčiau skelbta, kad JAV energetikos informacijos administracijos skaičiavimais, skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti apie 481 mlrd. kub. m, išgaunamieji – 113 mlrd. kub. metrų. Jie glūdi 1,7–2,05 km gylyje.
Tačiau situaciją Lietuvoje tyrę įvairių sričių ir specialistai nustatė, jog skalūnų dujų potencialas gali būti vertinamas įvairiai, tačiau paskelbtas skaičius 113 mlrd. kub. m yra netinkamas naudoti ir per daug optimistinis.
“Skaičius yra netikslus ir jo reikia atsisakyti, nes amerikiečių skaičiavimuose naudotas didesnis sluoksnis, nenurodoma, kokiam teritorijos plotui buvo atlikti skaičiavimai“, - dėstė geologijos profesorius Algimantas Grigelis.
Jo nuomone, JAV energetikos informacijos administracijos skaičiavimai yra netikslūs ir nepriimtini ir juos reikėtų užmiršti. Trečiadienį mokslininkas Seime pristatė mokslininkų darbo grupės išvadas dėl skalūnų dujų naudojimo.
Komisijos turimais duomenimis, Lietuvoje, preliminariais skaičiavimais, yra apie 2,8 mlrd. kub. m skystos naftos ir 800 mlrd. kub. m dujų. O geros praktikos atvejais galima išgauti iki 10 proc., o jei veikla nebus labai sėkminga 2-5 proc.
“Tokiu būdu išeitų, kad licencijuojamame plote galima išgauti, jei kalbėti apie dujas maksimum iki 80 mlrd. kub. m skalūnų”, - dėstė A. Grigelis.
Jo skaičiavimais, Šilutės – Tauragės plote, įvertinant dujų kainą, skalūninių dujų vertė sudarytų apie 104 mlrd. litų.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai Lietuva kasmet sunaudoja apie 3 mlrd. kub. m „Gazprom“ dujų, taigi skalūnų dujų Lietuvai turėtų užtekti ne 40 metų, kaip skelbta, o maždaug 27-eriems.
Darbo grupės išvadoje konstatuota, kad reikia neatidėliotai vykdyti skalūninių dujų žvalgybą, tačiau ribotame aikštelių kiekyje.
„Kalba eina apie dvi aikšteles, - sakė A. Grigelis, pridurdamas, jog gavybai reikės papildomų sąlygų - Skalūnų dujų gavybai būtina įvertinus žvalgymo rezultatus pateikti naudojimo projektą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą.“
Tačiau iš mokslininkų sudaryta darbo grupė patvirtino, kad ir žvalgant skalūninių dujų bus naudojami panašūs metodai, kaip ir juos išgaunant. Tai reiškia, kad bus daromi gręžiniai, naudojamos cheminės medžiagos, tik mažesniais kiekiais, nei tai būtų daroma organizuojant gavybą.
Komitetai neapsisprendė
Jungtiniame Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komiteto jungtiniame posėdyje užvirė ginčas, kokią išvadą priimti: ar leisti vykdyti skalūnų žvalgybą ir gavybą, ką nori daryti bendrovė „Chevron“, sustabdyti galimybę žvalgyti ir vykdyti gavybą, o tai palikti ateities kartoms. Trečias galimas variantas: vykdyti žvalgybą, o dėl gavybos spręsti vėliau: kai paaiškės žvalgybos rezultatas.
Energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Daukšys dėsto, kad reikia žvalgyti, o dėl gavybos bus apsispręsta vėliau.
Tačiau „Drąsos kelio“ frakcijos narė Aurelija Stancikienė dėstė, kad Aplinkos apsaugos komitetui ne kartą buvo sakoma, kad tarptautinei bendrovei „Chevron“ neapsimoka ateiti į Lietuvą tik žvalgybą, kuriame yra numatyta tik žvalgyba, o ne išgavimas.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Andrius Kubilius sakė, jog pirmiausia reikia leisti „Chevron“ vykdyti žvalgybą ir gavybą, tačiau jei paaiškėtų, kad gavyba yra negalima dėl ekologinių ar kitų priežasčių ir jos būtų atsisakyta, įmonei būtų atlyginta už žvalgybą.
Socialdemokratas Artūras Skardžius dėstė, kad reikia panaikinti išduotas licencijas angliavandenilių gavybai „kuo greičiau“, jei ji nenumato poveikio aplinkai vertinimo.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Dainius Kreivys teigė, kad 40 mlrd. litų galima gauti mokesčiais skalūninių dujų išgavimo metu.
Pasak jo, atskirus žvalgybą nuo išgavimo, procesas sustoja ir visuose Europos Sąjungos šalyse konkursai yra ir žvalgybai, ir gavimui.
„Jeigu manote, kad turime eilę prie durų, jūs klystate, „Chevron“ buvo vienintelė“, - sakė D. Kreivys apie žvalgybą „Chevron“. Jis teigė, jog jei žvalgyba būtų atskirta nuo gavybos, bendrovė iš Lietuvos pasitrauks, nes patirtis rodo, kad procesai sustoja, kai jie atskiriami.
Dalis komiteto narių prašė padaryti posėdžio pertrauką, kad visi galėtų įsigilinti į mokslininkų išvadas, licencijas JAV dujų koncernui „Chevron” ir siūlomą komiteto išvadą, tačiau tam buvo nepritarta.
Jungtinio komiteto posėdžio metu buvo nutarta, kad dėl skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos turės apsispręsti Seimas plenarinio posėdžio metu.
Opozicijos nuomone, taip siekiama stabdyti skalūnų paiešką ir gavybą, o po Seimo balsavimu bus siekiama pridengti Vyriausybę, kai bus atsisakoma tęsti skalūnų žvalgybą.
A. Kubilius komitetams siūlė įtraukti jo pasiūlymą, kad aplinkos ministras Valentinas Mazuronis turėtų atsistatydinti, jei jis neturi palaikymo Seime, o pasisako už žvalgybą.
Konkurse dalyvavo "Chevron" įmonė
„Chevron” iš dalies valdoma įmonė „LL investicijos” minėtame žvalgybos konkurse nedalyvauja.
"Bendrovė "LL Investicijos" su naujuoju konkursu nėra susijusi. Konkurse dalyvavo kita kompanijos "Chevron" Lietuvoje įkurta bendrovė. Taip, jie turi aksicijų "LL Investicijose", bet noriu pažymėti, jog "LL Investicijos" neketina ieškoti skalūnų dujų, konkurse dalyvavo ne "LL Investicijos". Dėl visos šios sumaišties mes patyrėme jau daug nuostolių ir stoja visi mūsų darbai, nes visi galvoja, kad "LL Investicijos" ieškos skalūnų", - DELFI dėstė "LL Investicijos" atstovė spaudai Kristina Paukštytė-Brazdauskienė.
Tarptautiniame skalūnų dujų, naftos žvalgybos ir gavybos konkurse Lietuvoje dalyvavo „Chevron Exploration & Production Lietuva“.
Gavimo būdas
DELFI skelbė, kad išgaunant skalūnines dujas naudojami du jų gavybos būdai: tai horizontalusis gręžimas ir hidraulinis plėšymas. Pavyzdžiui, atliekant horizontalųjį gręžinį gilyn gręžiama apie 1,5 km, o baigus gręžti į šachtą įleidžiamas plieninis išgavimo vamzdis, per visą jo ilgį pumpuojamas jį apgaubiantis cementas, kuris turi apsaugoti gręžinį nuo dujų ir vandens sunkimosi, kai jie kyla į paviršių. Kai grąžtas pasiekia reikiamą gylį, pradedama gręžti horizontaliai, kad dujos patektų į gręžinį.
„Elektriniu perforatoriumi padaromos mažos skylutės plieniniame išgavimo vamzdyje ir cemente, įleistame į skalūnų uolieną. Dujos iš uolienų išgaunamos hidrauliniu plėšymu, - nurodoma „Chevron“ informacijoje. - Į gręžinį dideliu slėgiu pumpuojamas skystis, kuris per skylutes patenka į uolienas. Tai sukuria įtrūkimus, kurie nusidriekia uolienoje 50-300 metrų aplink gręžinį. Per šiuos įtrūkimus dujos pradeda tekėti į išgavimo vamzdį ir gręžiniu kyla į paviršių.“
Skelbiama, jog naudojamo skysčio sudėtis yra: 99,5 proc. vanduo ir dirbtinės smėlio smiltelių dydžio dalelės, o 0,5 proc. - papildomi priedai.
„Maži kiekiai cheminių priedų, panašių į įprastai buityje naudojamas priemones, padeda smėlį stumti į įtrūkimus, apsaugo nuo bakterijų ir valo sistemą”, - skelbė bendrovė.
