Kaip penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra "Interfax", remdamasi keliais neįvardintais šaltiniais, vietoj dviejų reaktorių po 1150 MW galios gali būti svarstoma dėl 640 MW (VVER - 640 tipo, suslėgto vandens) ir 40 MW galios (KLT - 40S tipo, povandeninių laivų reaktorių pagrindu) reaktorių.
Kaip rašo "Interfax", ketvirtadienį "Rosatome" vyko pasitarimas, kurio rezultatais remdamasis S.Kirijenko pavedė Sankt Peterburgo bendrovei "Atomenergoprojektas", bendrovei "Hidropress", koncernui "Rosernegoatom" bei dar kelioms per mėnesį laiko įvertinti ir nustatyti galimybes "išplėsti reaktorių, įrengiamų Baltijos AE, skaičių".
Kaip nurodo "Interfax", šiuo metu kalbama apie tai, kad turi būti "pirmiausia" išnagrinėta galimybė įdiegti mažesnės galios reaktorius, o tūkstantinės galios reaktoriai būtų eksploatuojami tuo atveju, jei būtų sutartys dėl elektros energijos pardavimo ir būtų elektros linijų schema. Tuo pačiu, šaltinių teigimu, įranga 1150 MW galios reaktorių statybai toliau gaminama.
Kaip skelbta anksčiau, 2300 MW galingumų statybos Karaliaučiaus srityje daugiausia buvo orientuotos į elektros energijos eksportą, nes pačiam regionui tokios galios būtų perteklinės. Tačiau Baltijos AE gaminamos elektros energijos eksportui į Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją bei kitas Europos šalis būtina modernizuoti ir statyti elektros linijų infrastruktūrą.
Be to, kaip rašo "Interfax", esama rizikos, kad Baltijos valstybės gali pasitraukti iš Rusijos sinchroninės energijos sistemos ir sinchronizuotis su europine sistema, o tai izoliuos Karaliaučiaus srities energetiką (šiuo metu Karaliaučiaus energijos sistema per Lietuvą sujungta su kitomis Baltijos valstybėmis ir Rusijos sistema, linijų su Lenkija Karaliaučius neturi).
Tuo pačiu Lietuvoje svarstomas "konkuruojantis projektas" - Visagino atominės elektrinės statyba, dėl kurio dar nėra galutinio sprendimo.
Be to, kaip rašo "Interfax", praėjusią savaitę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakydama į klausimą dėl galimybės pirkti Baltijos AE gaminamą energiją, pareiškė, kad Lietuva ir visa Europos Sąjunga pirks elektros energiją tik iš saugių šaltinių. Rusijos jėgainės Lietuva nepriskiria tokiems "saugiems šaltiniams".
Baltijos AE - vienintelė Rusijos atominė jėgainė, į kurią planuojama pritraukti privačių investuotojų (iki 49 proc. akcijų dalies). Anksčiau skelbta, kad "Rosatom" dėl dalinio dalyvavimo derasi su kompanijomis "EDF" (Prancūzijos bendrovė - red.), "Enel" (Italijos kompanija - red.) ir kitomis. Tačiau "Enel" yra pareiškusi, jog tam, kad galėtų būti priimtas teigiamas sprendimas dėl dalyvavimo Baltijos AE projekte, jai būtinas "tikrumas dėl to, kad AE energija bus paklausi ir parduodama kaimyninėse rinkose".
Pirmojo Baltijos AE bloko paleidimas anksčiau buvo planuojamas 2017 metais, antrojo - 2018 metais.
Baltijos AE statybos ir investicijos apytikriai vertinamos 5 mlrd. eurų.