Tarptautinio socialinio tyrimo, kurį atliko atlikto KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas, duomenys patvirtina pernai spalį vykusio referendumo rezultatus dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje.
Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje (61,1 proc.), statybai pritaria 25,7 proc., o neapsisprendusių yra 13,1 proc. Apklausa atlikta šiemet sausį – vasarį, joje dalyvavo 1 187 žmonės.
Pernai, kai gyventojai turėjo pasirinkti, ar pritaria naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje, dauguma gyventojųatsakė neigiamai (62,7 proc.), teigiamai pasisakė daugiau nei trečdalis (34,1 proc.). Iš viso referendume dalyvavo – 1,361 mln. gyventojų arba 52,58 proc. rinkėjų.
„Tyrime buvo norėta pažiūrėti, kaip gyventojų nuomonės dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje priklauso nuo gyventojų sociodemografinių charakteristikų, tai yra, lyties, amžiaus ar išsimokslinimo“, - kodėl buvo atliktas tyrimas paaiškina KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto sociologijos mokslų daktarė, docentė Aistė Balžekienė.
Anot jos, tyrimo duomenys rodo, kad požiūriai į naujos atominės elektrinės statybą nepriklauso nuo išsilavinimo, tačiau priklauso nuo amžiaus ir lyties.
Dažniau nepritaria moterys ir vyresni gyventojai
„Jaunesni gyventojai labiau pritaria naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje, negu vyresni gyventojai. Taip pat požiūriai į atominės elektrinės statybą priklauso ir nuo lyties. Moterys labiau nepritaria naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje, negu vyrai“, - sako A. Balžekienė.
30,1 proc. apklaustų vyrų pritaria atominės statybai, dar 11,9 proc. yra neapsisprendę, o 57,9 proc. jai nepritaria.
Moterys dažniau yra neapsisprendusios arba pasisako prieš atominę, atitinkamai jų apklausos rezultatai yra 22 proc., 14,1 proc. ir 63,9 proc.
„Tiek Europoje, tiek JAV atlikti tyrimai taip pat rodo, kad vyrai labiau remia atominę energetiką, negu moterys. Pavyzdžiui, „Gallup“ tyrimų organizacijos JAV atlikti tyrimai rodo, kad gyventojų nuomonės apie atominę energetiką pagal lytį skiriasi daug labiau, negu pagal amžių ar išsimokslinimą. „Gallup“ duomenimis, 2012 metais 57 proc. amerikiečių pritarė atominei energetikai. Tarp vyrų pritariančių buvo 72 proc., o tarp moterų – 42 proc.”, - dėsto mokslininkė.
Požiūriai skyrėsi ir priklausomai nuo politinių pažiūrų
Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų požiūriai į naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje yra susiję partijų pozicijomis dėl naujos atominės elektrinės statybos.
Palyginus daugiausiai balsų per Seimo rinkimus gausias partijas, daugiausiai pritariančių naujai atominei elektrinei yra tarp tų, kurie balsavo už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (35,6 proc.), o didžiausias nepritarimas yra tarp tų, kurie balsavo už Lietuvos socialdemokratų partiją (71 proc.).
| Už kurią partiją balsavo Seimo rinkimuose: | Visiškai pritaria arba pritaria | Nei pritaria nei nepritaria | Visiškai nepritaria arba nepritaria |
| Darbo partija | 28,4 | 9,8 | 61,7 |
| Lietuvos socialdemokratų partija | 19,2 | 9,8 | 71,0 |
| Tėvynės sąjunga – LKD | 35,6 | 12,3 | 52,1 |
Komentuoja ne apklausos turinį, o prasmę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto dėstytojas, buvęs energetikos viceministras ir šios srities ekspertas Romas Švedas laikosi nuomonės, kad dabar svarbiausia, kad politikai nesislėptų už apklausų rezultatų, o priimtų sprendimą.
„Atominės elektrinės projektas mums yra pamoka, kurią mes turime išmokti kaip lietuvių tauta: kaip nereikia įgyvendinti didelių projektų. O pamoka yra tokia, kad valdžia nemoka bendrauti su tauta ir tai yra labai rimta, pavyzdžiui, pasižiūrėjus, kas darosi su skalūninių dujų tema ir Žygaičių bendruomene, ar bet kokiu kitu projektu, tarkime, atliekų deginimu ir vietos bendruomene. Sakyčiau, kad Lietuva dabar išgyvena brandos etapą - kartais mes galvojame, kad esame labai protingi ir visus galime pamokyti, kaip įgyvendinti projektus, bet pasižiūrint į Nacionalinio stadiono griuvėsius graudu darosi“, - dėstė jis.
R. Švedas laikosi nuomonės, kad referendumas, kuris įvyko dėl atominės elektrinės pernai rudenį, buvo politikų bėgimas nuo atsakomybės.
„Tokiu būdu jie slėpėsi už rinkėjų nugarų, kitas tikslas buvo tas, kad atominės momentas buvo išnaudotas per rinkimus. Man dėl to yra labai nemalonu - taip keisti nuomonę. Dabartinė dauguma kadaise buvo už, įsteigė didžiausią Lietuvoje elektros organizaciją, įrodinėjo, kad atominės reikia ir mes vienaip ar kitaip mes ją vis tiek galime pastatyti, po to per rinkimus pakeičiama nuomonė – ne, rinkimus laimi – vėl keičia. Išties tai yra akivaizdus bėgimas nuo atsakomybės“, - sakė jis.
R. Švedas teigia, jog iš esmės pasisako už referendumus, tačiau mano, kad nelogiška jį organizuoti, kai įstatymai jau yra priimti nepasitarus su tauta. Jis primena, kad Seimas įstatymą dėl atominės elektrinės priėmė prieš šešerius metus.
„Tada reikėjo tartis su tauta ir organizuoti referendumą. Mes susikvietėme kaimynus, susikvietėme investuotojus iš už jūrų marių, iš Japonijos, ir dabar sakome, kad mes persigalvojome, - dėstė jis. - Mes turime Latvijos, Estijos, Japonijos partnerius, Europos Sąjungos palaikymą ir į mus žiūri visos regiono šalys – tai yra reputacijos dalykai.“
Pasak jo, dabar Vyriausybė turi nesislėpti už „apklausų nugarų ir priimti sprendimą, kas Vyriausybei ir pridera“.
„Nenorėdamas komentuoti (apklausos turinio - DELFI), aš nenoriu daryti žalos Lietuvos valstybei, aš nenoriu, kad tai būtų eilinis politikavimas, eilinis išvedžiojimas, kad va – politikai padarys taip, kaip nori žmonės, nors tai yra politikų ir Vyriausybės priedermė profesionaliai ir vadovaujantis argumentai priimti sprendimą, kuris būtų absoliučiai geriausias, - sako R. Švedas. - Iš kitos pusės, jau jeigu dabar yra nagrinėjami dar kartą visi projekto niuansai, tai dabar jau tegul Vyriausybė išnaudoja tą laiką tikrai intensyviam darbui, nes visi laukia, ir tegul tik nebekaitalioja nuomonės.“
Specialistas įsitikinęs, kad reputacija kainuoja brangiausiai, o pasitikėjimas valstybe yra būtinas ne tik įgyvendinant strateginius projektus, bet ir pritraukiant naujų investuotojų, didinant šalies konkurencingumą.
„Tai yra pamoka, kurią mes turime išmokti, turime išmokti įgyvendinti didelius projektus, turime viską nuosekliai daryti: ir sprendimus priimti, ir su tauta pasitarti, tada, kada reikia. Kai tai yra daroma ne laiku, tai sukuria priešpriešinį efektą ir padaro didžiulę žalą valstybei ir jos tautai“, - mano R. Švedas.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta KTU vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena ISSP-LT“.
