Nereikės jokio rankų darbo
Jono laukai – kalvoti. Todėl jis verčiasi ne tik augalininkyste, bet ir gyvulininkyste. Ūkis ekologinis, pagal sėjomainos reikalavimus auginami ne tik javai, bet ir daugiametės žolės, garstyčios. Laikoma keturiolika melžiamų karvių ir septyni mėsiniai limuzinų veislės galvijai – keturios karvės, dvi telyčios ir bulius.
- Mano ūkio ateitis - auginti tik mėsinius galvijus, su jais kur kas mažiau darbo negu su melžiamų karvių banda, - teigė ūkininkas.
- Tam iš anksto ruošiuosi. Jau apie 30 ha aptvėriau spygliuota vėla, o iš viso galvijams skirsiu apie 60 hektarų. Kur plyti kalvos ir pakalnės, ten verstis augalininkyste nėra prasmės. Būtent mėsiniams galvijams auginti jau pasigaminau reikiamos technikos (tarp jos ir paskutinysis jo kūrinys, primenantis krautuvą „Manitou“), visuose pastatuose pritaikiau mechanizmus, o kad nereikėtų jokio rankų darbo, kad į tuos pastatus įriedėtų bet kokio aukščio traktoriai, pastatų stogai pakeliami.
Taip kalbėjo ne tik sumanus ūkininkas (vienais metais J. Chaladausko ūkis buvo pripažintas geriausiu Jonavos rajone), bet ir visoje Lietuvoje bei už jos ribų žinomas kaimo galvočius.
- Neseniai ūkyje lankėsi švedų fermerių delegacija, o šiaip užsieniečiai mano ūkyje – labai dažni svečiai. Švedai mažai kalbėjo, tad vertėjai darbo daug nebuvo, - santūriai sakė Jonas. - Daugiausia jie tik galvomis kraipė, pečiais traukė.
Kitaip ir būti negalėjo
Visuose pastatuose ir ūkininko sukonstruotuose įrengimuose jaučiama racionali mintis. Ir vargu ar pats J. Chaladauskas galėtų išsamiai paaiškinti, iš kur tokie gabumai ir begalinis noras kurti. Ūkininkas yra baigęs tuometę Veprių kaimo profesinę technikos mokyklą, tačiau potraukio pažinti ir suprasti technikos veikimo esmę jam galėtų pavydėti daugelis aukštuosius mokslus baigusių inžinierių, konstruktorių, mechanikų, technologų ir net fizikų.
Pastaruosius paminėjau neatsitiktinai. Juk kaip paaiškinti tai, kad jo ūkyje vanduo iš nemažo tvenkinio į 6 kub. m cisterną pribėga savaime, be jokio variklio. Jokio mechanizmo ūkininkui nereikia, jei nori girdyklas pripildyti šaltinio vandens. Šiltnamio daržoves, apie pusantro hektaro auginamų bulvių, kai kada (ypač šiemet) per sausras ir kitus pasėlius laisto iš žarnų vandeniu, kuris į jas patenka savaiminiu spaudimu.
Prieš keliolika metų ūkininkas supratęs, kad traiškyti grūdai – geras ir sveikas pašaras gyvuliams, pasigamino tokį traiškytuvą, kuris tikrai vertas išradimo statuso. Kaip ir dauguma ūkiškų šeimininko sprendimų, racionalumas pritaikytas ir panaudojant tą traiškytuvą – grūdai iš aruodo į jį lanksčia žarna byra patys!
J. Chaladauskas jau seniai naudoja nedidelį trąšų sandėlį. Jis kainavo gana nebrangiai, nes yra žemas – sienų aukštis iki pusantro metro. Bet į jį gali supilti trąšas ir iš savivartės mašinos, ir krautuvu sudėti didžiulius maišus, nes lengvai rankomis pakeliamas... stogas!
- Tai jau senas darbas, - rodydamas šio sandėlio privalumus teigė išradingas kaimo galvočius ir po to parodė, kaip stogai pakeliami jo fermose.
Trylika vairuojamų mechanizmų
Tiek traktorių ar savaeigių mašinų (savaeigiai purkštuvas, keltuvas ir kt.) per daugiau kaip dvidešimt ūkininkavimo metų sugebėjo padaryti nagingas meistras J. Chaladauskas. Ir tai ne riba. Viename pastate, o jų čia kaip niekur kitur gana daug jau matėsi galingos mašinos pagrindas.
- Matėte mano vadinamąjį meno kūrinį (savaeigė mašina žvyrkeliams, magistraliniams grioviams tvarkyti, įvairiems darbams miške atlikti), - aprodydamas savo erdvias dirbtuves, pilnas įvairiausių staklių, dalių dalelių, pasakojo ūkininkas. - Panaudojęs jį įsitikinau, kad ne visi mechanizmai, sumontuoti šioje mašinoje, yra reikiamo pajėgumo, ypač miškui skirtose priemonėse (ūkininkas valdo apie 6 ha miško). Be to, ir pačių mechanizmų darbas ne visada patikimas, racionalus. Išaiškėjo penki trūkumai, kurių ir nebeliks štai šiame kūrinyje.
Atrodytų, kad toks didelis kiekis traktorių ūkininkui tikrai nereikalingas. Tačiau jis iškart išsklaido abejones.
- Aš, pavyzdžiui, kol kas panaudoju visus traktorius, nes nevargstu, keisdamas agregatus - prie vieno yra pritaisyta šienapjovė, prie kito – vartytuvas, prie trečio – grėblys.
Kitame pastate ūkininkas parodė dar keturių traktorių kontūrus.
- Negalėjau niekaip atsispirti, kai pažįstami pasiūlė sumokėti už tikrai vertingus agregatus tiek, kiek jie gautų pardavę juos metalo laužo supirkėjams.
O tų pažįstamų aibės ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje.
- Aš Lenkiją skersai išilgai išmaišiau, - neslėpė J. Chaladauskas. - Nemažai svarbių agregatų, tarp jų ir labai ekonomiškų „Zetor“ markės traktorių variklių, iš ten atsivežiau.
- Vadinasi, pas jus nė vieno naujo traktoriaus nėra?
- Tikrai taip, - atsakė. - Naujausią ir moderniausią mašiną pirkti verta tik tada, jei ji bus intensyviai naudojama. Antraip ją įsigyti nėra prasmės. Juo labiau kad dabar traktoriai ir kitos savaeigės mašinos labai brangios. O aš iš įvairiausių agregatų pagaminu dešimt kartų pigesnes, nes joms daryti perku tik vieną kitą naują detalę. Pagrindas - naudotų mašinų dalys.
Ryškiausias pavyzdys - „Joguaras“
Tai vienas pirmųjų ūkininko pagamintų traktorių tokiu skambiu pavadinimu (kitos mašinos dabar pavadinamos pagal darbo pobūdį).
J. Chaladauskas jau seniai suvokė, kad geriausias pagrindas traktoriams gaminti – čekiški savaeigiai šešiaeiliai cukrinių runkelių lapų nuėmimo kombainai ORŠ-6, kuriuos nukonkuravo vakarietiška kompleksinė saldžiųjų šaknų dorojimo technika. Būtent ORŠ-6 kombainų darbiniai mechanizmai dažniausiai būna susidėvėję, o štai pagrindinės mašinos dalys – variklis ir jo galios perdavimo ratams visa grandinė – veikia nepriekaištingai. Taigi gerai išsilaikęs variklis, sankaba, galingi reduktoriai, dalis hidraulinės sistemos ir dar kai kurios dalys – tai daugiau negu pusė traktoriaus. Belieka susirasti priekinę ašį, valdymo sistemą, pasigaminti variklio gaubtą, pritaikyti kabiną (čia įrengta MTZ traktoriaus kabina).
Tačiau pagaminti dėmesio vertą, patogų ir modernų traktorių buvo ne taip jau paprasta. Mat lapų dorojimo kombaine radiatorius su varikliu montuojamas gale, o traktoriuje – priekyje. Todėl tiesiogiai pakeitus pagrindinio jėgos agregato padėtį judėjimo krypties atžvilgiu, traktorius pirmyn judėtų lėčiau negu atbulas. Išanalizavęs konstrukciją ir savo galimybes, J. Chaladauskas pasirinko teisingą, bet labai sudėtingą sprendimą: pakeisti varančiojo krumpliaračio padėtį taip, kad šis suktųsi į priešingą pusę.
Techniką ir ūkio sąlygas žinančiam žmogui nesunku suvokti, kad agregato apdorojimas kelių šimtųjų milimetro tikslumu ūkininko dirbtuvėse yra tiesiog neįmanomas dalykas. Tačiau ne vienus metus sėkmingai riedantis „Joguaras“ rodo ką kitą.
- Ne rankomis tai padariau, o kruopščiai ir įdėmiai valdydamas stakles, - šypsodamasis sakė nagingas kaimo galvočius.
