Dar daugiau, ūkininko teigimu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos rajono darbuotojai tik imituoja, kad kovoja su atslenkančia grėsme, o iš tikrųjų baiminasi dėl savo munduro.
Pavasarį buvo gerai, vasarą - blogai
Prieš dvejus metus Jonavos r. kilęs klasikinis kiaulių maras privertė ūkininkus imtis tam tikrų apsaugos priemonių, jas taikė ir Klaipėdos r. Gribžinių kaimo ūkininkas Vytautas Gliožeris.
Baltarusijoje kiaulėms susirgus afrikiniu maru, priemonės tapo griežtesnės. Vis dėlto „Ūkininko patarėjui“ V. Gliožeris tvirtino, kad šį pavasarį jo ūkyje lankęsi VMVT specialistai reikalavimų pažeidimų nenustatė.
„Kilus marui Jonavos rajone, pas mane, vidutinio stambumo kiaulių augintoją, buvo atvykę Klaipėdos VMVT vadovai, apėjo ūkinį pastatą ir patarė, kaip jį aptverti, kur įrengti praėjimą ir įvažiavimą, organizuoti dezinfekavimą. Viską sutvarkiau pagal patarimus, pernai du kartus tikrino – pažeidimų nerado. Ir šiemet gegužės mėnesį buvo atvykę, jokių priekaištų nesulaukiau. Tačiau liepos pabaigoje, tarnybos vadovui išvykus į komandiruotę, o vėliau ir atostogų, padėtis pasikeitė. Viršininką laikinai pavaduojantis Virgilijus Valantinas atvyko nusiteikęs kovingai: biologinė apsauga bloga, žiurkių nuodai išdėstyti netinkama tvarka, prie tvarto galo telkšojusią vandens balą įvardijo kaip srutų telkinį, nors mėginio ir nepaėmė. Kitą kartą rado nešvarų kibirą, tačiau aš juk ne kebabus kepu. Paklausė, ar nešuosi į fermą gyvulinės kilmės maisto sau pavalgyti. Argi man, pusvalandžiui įeinančiam į tvartą kiaulių pašerti, reikia dešros rinkę neštis?“ – veterinarų atakomis stebėjosi Gribžinių k. ūkininkas.
Po vieno žodinio konflikto, ūkininko tvirtinimu, VMVT darbuotojai į jo ūkį atvyko su nauju reikalavimu – reikia tverti naują tvorą. Šio reikalavimo neįvykdžius, ėjo griežtesnės sankcijos.
Uždraudė pirkti paršelius
„Iki šiol tikusios mano taikytos biologinio saugumo priemonės staiga tapo netinkamos, man pareiškė, kad turiu tverti tvorą aplink ūkinius pastatus arba aplink visą savo sodybą. Šiandien tinklinė tvora yra įrengta toje zonoje, kuri tiesiogiai susisiekia su kiaulių užimta patalpa. Patekti į šią zoną galima perėjus dezinfekavimo kilimėlį, o įvažiuoti – pro atveriamus vartus, prie kurių specialiu chemikalu apipurškiami automobilio ratai. Visur kitur – aklina siena arba stiklo blokelių langai ir metaliniu tinklu užklotos ventiliacijos angos. Tačiau šiame pastate yra ir kitų patalpų – sūnaus vištidė, grūdų sandėlis, teritorijoje stovi malkinė, lauko tualetas. Dabar įsivaizduokime, kad visus šiuos įvairios paskirties pastatus aptveriu tvora, pro kurią leidžiama praeiti tik apsiavus tam skirtus batus ir apsivilkus kombinezoną. Žmonai pritrūksta kiaušinių – rengiasi spec. apranga ir eina prie vištų lizdų, aš darbuojuosi lauke, tačiau, norėdamas patekti į anapus tvoros esantį tualetą, turiu persirengti. Žmogus atvažiuoja pas mane pirkti grūdų – jį reikia pakišti po dušu, perrengti, tik tada galės apžiūrėti grūdus, nes jie draudžiamoje zonoje. Kitą kartą pirkėjas pas mane nebevažiuos. Žiemą malkų atsinešti – tik pro bioapsaugą... Man nesuprantamos tokios priemonės, kurios vieną problemą išsprendžia, tačiau sukuria penkias naujas. Argi gali maras prasiskverbti, kai mūro sienos storis 42 cm, langai iš stiklo blokelių, o prie durų prieinama tik po dezinfekcijos?“ – stebisi kiaulių augintojas.
Dėl tokios ūkininko pozicijos VMVT pareigūnai jam pritaikė griežtą sankciją – uždraudė į tvarto teritoriją įvežti kiaules, tarp jų ir paršelius.
„Perku paršelius iš patikimo ūkininko, esame sutarę, kad per metus nupirksiu 400. Ir dabar jis turi nemažai paršelių, galėčiau atsivežti 150, tačiau man tai daryti uždraudė. Sustojo mano verslas, kita vertus, tapsiu ūkininko apgaviku, kito pirkėjo jis gali ir nesurasti. Dėl susiklosčiusios situacijos kiaulių banda sumažėjo iki 20, nors pernai kartu su sūnumi iš viso jų užauginome ir pardavėme 470,“ - pasakojo V. Gliožeris.
Smulkiems dėmesio mažiau?
Pagal šalies VMVT direktoriaus praėjusių metų įsakymo „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ vėliau ėjusį papildymą, daugelį punktų, taikomų stambiems ūkiams, gali ignoruoti smulkūs augintojai, turintys ne daugiau kaip 10 kiaulių.
„Stambesniam ūkiui taikomi vieni reikalavimai, smulkieji, turintys mažiau kaip 10 kiaulių, dalies reikalavimų gali nesilaikyti. Ar taip problema turi būti sprendžiama? Jeigu už pusės kilometro „išlįstų“ maras, visas mano kiaules išvežtų, gerai, jei tvarto nesudegintų. Aš manau, kad niekas Lietuvoje problemos iš esmės nesprendžia, pareigūnai žiūri, kaip apsidrausti patiems“, - dėstė ūkininkas V. Gliožeris.
„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Klaipėdos VMVT viršininkas Antanas Bauža pripažino, kad reikalavimai smulkiems kiaulių augintojams liberalesni.
„Mes dirbame ir su jais, visus ūkius raginame registruotis, pas visus važiuojame, supažindiname su biologinės apsaugos priemonių reikalavimais, paliekame lankstinukus. Pavojuje yra visi. Liga, 2007 m. prasidėjusi Gruzijoje, kasmet pajuda apie 300 km į vakarus ir jau priartėjo prie ES sienų. Manau, kad didesnis pavojus kilti afrikiniam marui yra didelėje fermoje, nes čia intensyvesnis transporto judėjimas, keliauja pašarai, gyvuliai. Ir jeigu ūkininkas, kuris laiko daugiau kiaulių, to nesupranta, tai yra problema“, - sakė viršininkas.
Kita vertus, to paties A. Baužos žodžiais, paskutinis, vos už 50 km nuo Lietuvos sienos kilęs maro židinys Baltarusijoje prasidėjo smulkiame ūkyje, kur kiaulės galėjo turėti kontaktą su užsikrėtusiais šernais.
’’Saugome Lietuvą nuo pavojaus“
Klaipėdos VMVT viršininko teiravomės, ar išmintinga tvora aptverti visą pastatą, kuriame yra ir kitos paskirties patalpų, į kurias kiekvieną dieną gali tekti eiti po daug kartų.
„Čia kaip žmogus supranta. Mes jam ne kartą aiškinome, bet jis galvoja kitaip, o žurnalistas jam nepadės. Jis gali apsitverti visą ūkį su visomis vištomis ir su grūdais, protingas būdamas taip padarytų ir puikiausiai laikytųsi reikalavimų. Maro pavojus – tai iššūkis, kuris visiems kainuoja. Kiek pinigų išleidžia valstybė, vykdydama apsaugos nuo maro iš Baltarusijos priemones. O dabar ūkininkas pradeda galvoti, kad negali įvykdyti biologinės apsaugos priemonių, kurios aiškiai nurodytos įsakyme. Jeigu nevykdo vienas, bus problema visiems, tačiau mes to tikrai neleisime. Jeigu ūkininkas nevykdys reikalavimų, jam bus taikomos griežtesnės priemonės. Kitos išeities nėra, nes kilus ligai nuostoliai bus nepalyginamai didesni“, - dėstė Klaipėdos VMVT viršininkas A. Bauža.
Galima būtų ginčytis, ar šalies VMVT direktoriaus pernai pasirašytame įsakyme reikalaujama būtinai aptverti visą tvartą. Ten sakoma, kad „teritorija aplink kiaulių laikymo vietą turi būti atskirta fiziniu barjeru“, o kiaulių laikymo vieta pagal tą patį įsakymą gali būti ir atskira patalpa. Būtent tokią kiaulėms skirtą patalpą, dalį tvarto, nuo aplinkos iš visų pusių atskirtą mūro siena, pavadinkime ją „fiziniu barjeru“, ūkininkas V. Gliožeris ir kūrė. Ir tos sienos tikrai neperlips šernai ar lapės, juo labiau kad durys ir visa lauko siena dar atitverti ir tinkline tvora. Ar čia ūkininkas ir pareigūnai nesusikalba, nes skirtingai traktuoja įsakyme vartojamo lietuviško žodžio reikšmę, ar VMVT pavaldinių uolumui nėra ribų?
Ūkininkas V. Gliožeris mano, kad daugeliu atvejų pakaktų laikytis protingumo principo. Apie tokį principą telefonu jis kalbėjosi su VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėju Mariumi Masiuliu, kuris žadėjęs įsigilinti į situaciją. Žvilgsnis iš šalies šioje konfliktinėje situacijoje būtų pravertęs, tačiau ūkininkas to nesulaukė.
