Pragarišką šios mašinos poveikį tuoj patirs stambūs Mažeikių r. ūkininkai, iki šiol ramiai nuomojęsi didžiąją dalį ūkininkauti reikalingos žemės. Norėdami išlikti, artimiausiomis dienomis jie privalo skirti milijoną litų žemei pirkti, po 15 tūkst. Lt už hektarą. Priešingu atveju į jų naudojamas ganyklas ir pievas atsikels vokiečiai.

Pritrenkianti naujiena

Rūta ir Rimvydas Neimantai prieš septynetą metų atsikėlė į Židikų seniūnijos Juodeikėlių kaimą, įsigiję čia apleistą fermą ir nedidelį žemės sklypą. Įsikūrė, pradėjo ūkininkauti.

„Per tuos metus mūsų galvijų banda padidėjo iki daugiau nei šimto „galvų“, pusė jų – melžiamos karvės, kita pusė – telyčios. Kadangi šioje vietoje savos žemės turime tik 15 ha, likusią nuomojamės: 20 ha sklypą iš vieno savininko, dar apie 70 ha dviejuose sklypuose – iš kito.

Nuomos sutartį esame pasirašę iki 2017 m. Deja, neseniai gavome didžiųjų sklypų savininko, UAB „Žemėpatis“, atstovo pranešimą, kad 70 ha parduodami, o mes pirmenybės tvarka turime teisę pirkti po 15 tūkst. Lt/ha. Niekam ne paslaptis, kas žemę iš „Žemėpačio“ perka – tai bendrovė „Nordic Agra“, kurios vienintelis akcininkas yra užsienietis“, - „Ūkininko patarėjui“ pasakojo R. Neimantienė.

Situaciją sunkina tai, kad aplinkui dauguma žemių supirkta panašių bendrovių, taigi iš niekur jos neišsinuomosi, o pirkti prieinama kaina taip pat nerasi.

„Vokiečiai plečiasi, o vietinius spiria lauk, net nežiūri, ūkininkaujame mes, ar ne. Kaimynystėje jau nebeliko lietuviams priklausančios žemės, iš visų pusių esame apsupti, pleištais į mūsų žemes įsiterpė. Jų žemės dauginasi kaip vėžinis auglys. Paims tuos 70 ha mums iš panosės, tiesiai nuo sodybos pamatų, nebeliks iš kur nuomotis, ūkis žlugs. Daugiausia, ką galėsime turėti su viena kita dešimtimi hektarų, tai 30-40 galvijų. Ne ūkininkavimas, o žaidimas“, - apmaudo neslėpė Juodeikėlių kaimo ūkininkai.

Lėšas skyrė technikai

Ūkininkai turėjo septynerius metus tam, kad įkurtų nepriklausomą ūkį ir negandos jų veiklai įtakos nedarytų. Dalyvavo ES programose ir priemonėse, todėl šiandien ūkininkai patys pasiruošia pašarus gausiai bandai, modernia technika melžia karves.

„Dalyvaujame ūkio modernizavimo programoje, įvykdėme Pieno ir Nitratų direktyvas. Šiandien turime visą reikalingą šienavimo techniką, pradedant šienapjove ir baigiant presu bei vyniotuvu, fermoje įrengta pieno linija, yra du šaldytuvai, vasarą karves melžiame šešių vietų lauko aikštelėje, įsigijome srutvežį, tris traktorius. Šios priemonės nors ir remiamos ES, tačiau nemažus pinigus kainavo ir mums.

Prie sudėtingos situacijos prisidėjo ir pastaraisiais metais labai žemos pieno kainos, vienu metu jos buvo nukritusios iki 65 centų už litrą. Aišku, kad atliekamų pinigų žemei įsigyti pristigo. Pernai mums siūlė pirkti 11 ha sklypą po 7 tūkst. Lt, tačiau tebeturime įsipareigojimų bankui, todėl apie žemės pirkimą negalėjome nė pagalvoti“, - sakė R. Neimantienė.

Vasaros pabaigoje ūkininkus pasiekusi žinia trenkė tarsi perkūnas iš giedro dangaus – apie dvigubai šoktelėsiančią žemės kainą jie nė sapne nesapnavo.

„Kažkas atėjo su pinigų maišu. Niekas nepatikrins, iš kur tie pinigai. Pagal Lietuvos įstatymus užsieniečiai lyg ir negali žemės pirkti, bet, prisidengdami lietuviškomis afišomis, perka išsijuosę. O kad galėtų įsigyti dar daugiau, pasidaugina dukterinių įmonių“, - sarkastiškai kalbėjo ūkininkai.

Jiems apmaudu ir dėl to, kad į apleistą nuomojamą žemę daug investuota, išnaikinta gluosnių plantacija, suarta, pasėta gera žolė. Ir kai jau rengėsi skinti savo darbo vaisius, aplankė neįtikėtina žinia.

Kaltina rajono valdžią

Ūkininkų manymu, dėl susiklosčiusios situacijos kalta ne tik šalies valdžia, nepasirūpinusi tinkamais įstatymais, bet ir rajono valdininkai, nuolaidžiaujantys užsieniečių invazijai.

„Mūsų rajone jau pusė žemių priklauso užsieniečiams. Argi jie be vietos valdininkų pagalbos būtų galėję taip įsigalėti? Matyt, gerus pinigus ėmė. Aš sakau ir sakysiu, kad Lietuvos valdžia nemyli savo žmonių“, - ūkininkė R. Neimantienė buvo kategoriška.

O štai Mažeikių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas nemano, kad užsieniečiams priklauso pusė rajono žemių.

„Ne mūsų valioje lemti tuos procesus, kurie šiandien vyksta Lietuvoje ir mūsų rajone. Mes net nežinome, kokios žemės užsieniečiams priklauso, o kokias jie nuomojasi, tačiau žinome, kiek žemių jie dirba. Manyčiau, kad tokių plotas neviršija penktadalio rajono žemės ūkio paskirties žemių. Žinoma, ir tai yra daug, tačiau jeigu būtų pusė, savų ūkininkų visai nebeturėtume“, - teigė skyriaus vedėjas.

Paklaustas, kodėl Mažeikių rajone taip įsigali lietuviškomis įmonėmis prisidengusių užsieniečių šeimininkavimas, R. Gramas prisiminė senesnius laikus.

„Viskas prasidėjo nuo danų bendrovės „Tritho“, jie pirmieji čia atsikėlė, o paskui, matyt, pritraukė savo draugus, šie – savo draugus. Dabar pas mus ūkininkauja ir danai, ir vokiečiai, ir rusai. Tačiau jeigu lyginsime, kaip žemę dirba vietos ūkininkai, drįstu tvirtinti, jog ir derliais, ir darbo kultūra lietuviai gerokai pralenkia užsieniečius. Pastarieji dažnai deklaruoja ekologišką ūkininkavimą, matyt, jų tikslas yra gauti išmokas, o ne gerus derlius“, - sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Ateity - nežinia

Juodeikėlių k. ūkininkai jau dabar mato būsimų permainų ženklus: į Angliją darbo ieškoti išvyko jaunesnysis sūnus.

„Ką, pasakė jis, čia veiksi su penkiolika hektarų žemės, išvažiavo laimės ieškoti į užsienį. Ne kažin ką su tiek žemės nuveiksime ir mes. Jeigu iš mūsų neatims ir paskutinių 20 ha nuomojamos žemės, geriausiu atveju galėsime laikyti iki 40 galvijų. Bazė sukurta tris kartus didesniam gyvulių skaičiui, aišku, kad ferma stovės tuščiai“, - sakė R. Neimantienė.

Turi ūkininkai ir šiokių tokių vilčių, kreipėsi į stambų kooperatyvą, galbūt lietuviai lietuviams pagelbės? Tačiau liko vos kelios dienos, per kurias ūkininkai turi pranešti žemės savininkui „Žemėpačiui“ dėl savo apsisprendimo, pirks žemę už milijoną, ar ne.

Apsilankėme Mažeikių r. įsikūrusioje bendrovės „Nordic Agra“ atstovybėje. Čia sutikta darbuotoja atsisakė oficialiai kalbėti laikraščiui, tačiau nepaneigė, kad ūkininkai ir iš jų galėtų tą žemę nuomotis. Kiek tai realu ir patikima, niekas patvirtinti negali.

Židikų seniūnės pavaduotoja Skirmutė Stasytė tvirtino, kad lyg ant mielių iškilusios žemės kainos vietos ūkininkus smaugia.

„15 tūkst. Lt už hektarą jau lyg ir nebestebina, nors dar neseniai tebuvo 10 tūkst. Vietinius ūkininkus tai smaugia, nes papildomos žemės savo ūkiui vystyti nusipirkti jie neįstengia. Užsieniečiai per pastaruosius metus supirko viską, kas tik buvo įmanoma, net su pelkėmis. Iki šiol, tiesa, dar neteko girdėti, kad dėl užsieniečių superkamų žemių stambus ūkininkas būtų nukentėjęs tiesiogiai, tačiau Neimantų ūkis gali tapti pirmuoju“, - sakė S. Stasytė.

Į priekį žiūrintis ūkininkas plečia ne tik gamybinę bazę, bet ir rūpinasi, kad didžioji dalis jo naudojamų žemių būtų nuosava. Apie tai laiku nepagalvojo Juodeikėlių k. ūkininkai. Kita labai pavojinga aplinkybė – viską nuomotis iš vienų rankų, juk negali žinoti, kas tikrajam savininkui vieną dieną šaus į galvą. Sukurti patikimai funkcionuojantį ūkį nesilaikant šių dviejų taisyklių – labai menkos galimybės.