Tai pirmasis kartas, kai toks užmokestis mūsų šalyje pradėtas rinkti. Nors Lietuva jį privalėjo rinkti jau nuo 2011 m., tik pernai pagaliau baigtos diskusijos dėl užmokesčio dydžio, administravimo ir kitų dalykų.
Naujojo užmokesčio rinkimo pradžia parodė, kad ne viskas sklandu. Sąskaitas gavę kai kurie žemdirbiai iš viso nesupranta, už ką jie privalo sumokėti...
Atlygis selekcininkui už naujas veisles
Priminsime: selekcinis užmokestis – tai ūkininko ar kito žemės naudotojo užmokestis selekcininkui ar jo įgaliotam atstovui už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą veislę, kuriai suteikta nacionalinė teisinė apsauga ar apsauga visoje Europos Sąjungos teritorijoje, dauginamąją medžiagą. Selekcinį užmokestį pagal jo idėją būtų galima prilyginti autorinėms teisėms, kai, pavyzdžiui, už dainas kompozitoriams taip pat mokamas autorinis atlygis.
Jeigu saugoma veislė buvo auginama iki šalies įstojimo į ES, t.y. iki 2004 m., už jos sėklos naudojimą savame ūkyje selekcinio mokesčio augintojai galėjo nemokėti. Lietuva buvo vienintetelė šalis iš naujųjų ES narių, kuri prašė pereinamojo laikotarpio, per kurį selekcinio mokesčio mokėti nereikėjo. Jis truko net septynerius metus ir baigėsi dar 2011 m. Nuo minėtų metų selekcinis užmokestis turėjo būti pradėtas rinkti, tačiau, atsižvelgus į žemdirbių prašymus, kad jam nepasiruošta, atidėtas metams.
Ilgai užsitęsė ir diskusijos, kokio dydžio selekcinis užmokestis turėtų būti, kas jį galėtų administruoti. Žinotina, kad selekcinis užmokestis nėra kokia nors valstybės nustatyta ir konkrečia suma apibrėžta rinkliava. Tai yra tam tikras atlygis selekcininkui už jo veislės, kaip intelektualios kūrybos produkto, naudojimą. Todėl selekcinio mokesčio surinkimas yra pačių selekcininkų arba jų įgaliotų atstovų reikalas. Mūsų šalyje selekcinį užmokestį administruoja Lietuvos sėklininkystės asociacija (LSA), kuri yra gavusi įgaliojimus tą daryti iš selekcininkų.
Selekcinį užmokestį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymu, galima rinkti už avižų, miežių, rugių, kviečių, kvietrugių, rapsų, linų (išskyrus pluoštinius), žirnių, pupų, vikių, lubinų, liucernų, bulvių veislių dauginamosios medžiagos naudojimą savame ūkyje. Be to, žemdirbiai turėtų žinoti, kad minėto užmokesčio jiems nereikia mokėti, jeigu iš sėklas parduodančių įmonių įsigijo ir pasėjo sertifikuotas sėklas. Tokiu atveju pačios sėklas parduodančios įmonės selekcininkui jau būna sumokėjusios licencinį mokestį. Tačiau jeigu kitais metais laukus žemdirbys apsės tomis sėklomis, kurias pats užsiaugins pasėjęs pirktines sertifikuotas sėklas, selekcinį užmokestį jau reikės mokėti.
Skaičiuota pagal pasėlių deklaracijų duomenis
Selekcinio užmokesčio surinkimo mechanizmą kiekviena ES šalis kuria pati, nes vieningos tvarkos nėra nustatyta. Trumpai tariant, tai yra susitarimas tarp selekcininko ir veislių naudotojo.
LSA tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas sako, kad selekcinio mokesčio surinkimas – visų ES šalių problema. Kiekviena valstybė ieško savo kelio, kaip ją išspręsti. Ne visoms šalims lengvai sekasi jį rasti. Kaip sklandžiausiai šį mokestį surenkanti ES šalis dažniausiai minima Suomija. Suomiai tai daro elektroniniu būdu deklaruodami pasėlius ir kartu nurodydami auginamas veisles.
Panašų modelį nutarta taikyti ir mūsų šalyje. 2012–ųjų vasarą deklaruodami pasėlius žemdirbiai turėjo įrašyti, kokių veislių ir kokius plotus javų, rapsų ir kitų rūšių kultūrų augino. Klasifikatoriuje buvo pateikta apie 200 saugomų veislių, kurios gali būti auginamos Lietuvoje. Pagal deklaracijų duomenis LSA apskaičiavo selekcinio užmokesčio sąskaitas.
Bendru žemdirbių organizacijų ir LSA sutarimu, už 2012 m. augintas javų veisles nustatytas 8 Lt/ha, už rapsus – 18 Lt/ha selekcinis užmokestis. 2013 m. už javus reikės mokėti 9 Lt/ha, už rapsus – 21 Lt/ha. Už bulves selekcinis užmokestis – 70 Lt/ha. Selekcinį užmokestį reikės mokėti tiems ūkiams, kurie augina daugiau negu 30 ha javų ar rapsų bei daugiau kaip 10 ha bulvių. Auginantiesiems mažesnius minėtų augalų plotus selekcinis užmokestis neskaičiuojamas.
2012 m. baigiantis LSA žemdirbiams išsiuntinėjo daugiau kaip 6 tūkst. išankstinio apmokėjimo selekcinio užmokesčio sąskaitų. Pasak V. Ruzgo, iki šiol sulaukta maždaug pusės sąskaitų apmokėjimo. Surinktos lėšos, atskaičius administravimo išlaidas, bus pervedamos selekcininkams. Kaip tai vykdoma, kontroliuos komisija, sudaryta iš selekcininkų ir Žemės ūkio rūmų atstovų.
Ūkininkai randa klaidų
Kai kurie gavę sąskaitas žemdirbiai skundžiasi, kad jose yra klaidų, esą selekcinis užmokestis suskaičiuotas ir už tas veisles, kurių sertifikuotas sėklas pirko iš įmonių.
Pasak Raseinių r. ūkininko Mykolo Hoferto, jis gavo sąskaitą apmokėti už penkių veislių vasarinių ir žieminių kviečių (‘Triso‘ ir ‘Ada‘), miežių (‘Luokė‘), rapsų (‘Fenja‘) ir žirnių (‘Casablanca‘) plotus. Dalį sėklų jis sėjo pasiruoštų ir pasidaugintų ūkyje, o sertifikuotų vasarinių kviečių ‘Triso‘ ir vasarinių rapsų ‘Fenja‘ sėklų pirko iš UAB „Dotnuvos projektai“. Už sertifikuotomis sėklomis apsėtus plotus selekcinis užmokestis neturi būti skaičiuojamas. Ūkininkui neaišku, kodėl jie taip pat įtraukti į sąskaitą.
„Deklaruojant pasėlius nebuvo jokios konkrečios informacijos apie tai, kad reikės mokėti selekcinį užmokestį už savo ūkyje daugintas veisles. Girdėjome tik įvairių gandų dėl šio mokesčio“, – piktinasi M. Hofertas. Pasak jo, panašių sąskaitų, kuriose apskaičiuotas užmokestis ir už sertifikuotomis sėklomis apsėtus plotus, gavo ir kiti jo pažįstami ūkininkai. Kol kas raseiniškis gautosios sąskaitos dar neapmokėjo, pirmiausia jis nori išsiaiškinti, kaip joje atsirado klaidų.
Deklaruodami nurodė ne tą sėklų kategoriją?
UAB „Dotnuvos projektai“ sėklininkystės skyriaus vadovas, LSA tarybos narys Sigitas Augas patikina, kad už sertifikuotomis sėklomis apsėtus plotus selekcinio užmokesčio mokėti tikrai nereikia. O sąskaitose tokių klaidų galėjo atsirasti pirmiausia dėl pačių žemdirbių, deklaruojančių pasėlius, neatidumo.
„Iš tiesų, pasitaikė ne vienas atvejis, kai ūkininkams išsiųstose sąskaitose yra netikslumų. Daugumoje atvejų jie atsirado, kai deklaruodami pasėlius žemdirbiai pažymėjo ne tą sėklos kategoriją. Užuot pažymėję, kad laukas apsėtas sertifikuota sėkla, nurodė, kad sėta paprasta, nors buvo įsigiję ir naudojo sertifikuotą. O LSA, skaičiuodama sąskaitas, vadovaujasi pasėlių deklaravimo duomenimis. Jeigu jie parodo, kad deklaranto pažymėtas laukas apsėtas nesertifikuota sėkla, skaičiuojamas selekcinis užmokestis. Tokias klaidas galima ištaisyti. Į LSA ūkininkas turėtų nusiųsti paaiškinimą, kad konkrečiame lauke buvo sėtos sertifikuotos sėklos, ir pridėti jų pirkimo sąskaitų–faktūrų kopijas“, – paaiškina S. Augas.
LSA tarybos pirmininkas V. Ruzgas taip pat teigia, kad klaidingos sąskaitos pirmiausia gali būti dėl pačių žemdirbių neteisingai užpildytų pasėlių deklaracijų.
„Kiekvieną atvejį su ūkininkais stengiamės išsiaiškinti, pasitaikantys netikslumai sąskaitose yra taisomi“, – patikina V. Ruzgas, pridurdamas, kad kiekvienam selekcinio užmokesčio mokėtojui kartu su sąskaita taip pat siuntė ir paaiškinamąjį raštą, kodėl reikia šį užmokestį mokėti, kiek ir pan.
„Nors ne kartą ir per žemdirbišką spaudą, kitas informavimo priemones, susirinkimuose buvo aiškinta apie selekcinį užmokestį, kai kurie ūkininkai dar nesupranta jo esmės ir galvoja, kad neprivalu mokėti. Tai netiesa. Selekcinio užmokesčio mokėjimas yra reglamentuojamas ES ir Lietuvos teisės aktais, sustabdyti ES teisės aktų veikimą negali nei kokia nors asociacija, nei ūkininkas. Užsienio selekcijos kompanijos, kurių veisles lietuviai žemdirbiai augina, taip pat selekcininkų organizacijos aktyviai domisi, kaip vykdomas selekcinio užmokesčio mokėjimas Lietuvoje. Nerinkti jo mūsų šalis negali. Nemokėsime selekcinio užmokesčio – negausime naujų veislių“, – sako V. Ruzgas.
