Būtina maisto medžiaga
Kai trūksta kalcio, augalų lapai būna smulkesni, o ligos pirmiausia pažeidžia jaunus lapus ir augimo taškus. Dėl kalcio trūkumo prastai vystosi augalų šaknys, jos yra silpnesnės, todėl mažiau įsisavinama maisto medžiagų, augalai prasčiau apsirūpina vandeniu. Nors kalcio vaisiuose, uogose, daržovių šakniavaisiuose, pomidoruose yra nedaug, tačiau būtent nuo kalcio kiekio priklauso vaisių ir daržovių audinių tvirtumas ir jų laikymasis sandėliavimo metu.
Augaluose kalcio būna 0,3–0,5 proc. Įvairūs augalai nevienodai naudoja šį elementą ir yra skirtingai jautrūs jo trūkumui. Žoliniai augalai kalcio sunaudoja mažiau negu storalapiai arba ankštiniai augalai, vaismedžiai. Daug kalcio sunaudoja pomidorai (net 10–15 kartų daugiau, negu kviečiai). Azotas ir kalis augale gali būti pernešamas iš vienų dalių į kitas (pavyzdžiui, iš senų lapų į augimo kūgelį), o kalcis yra mažai judrus. Esant jo trūkumui, augalai nesugeba iš senų lapų kalcio panaudoti naujoms vegetatyvinėms dalims ir vaisiams augti. Todėl būtent šios augalų dalys dėl kalcio stygiaus nukenčia labiausiai.
Kalcio įsisavinimas priklauso ir nuo mikroklimato sąlygų, ypač šiltnamiuose. Aukšta temperatūra ir mažas apšvietimas padeda įsisavinti azotą, tačiau kalciui panaudoti tokios sąlygos visai netinkamos. Štai todėl užpavėsintose vietose auginami šviesamėgiai augalai būna ištįsę ir silpni.
Reikia nepamiršti, kad dideli kalio ir magnio trąšų kiekiai dirvoje gali užblokuoti kalcio patekimą į augalą. Būtent šie trys elementai užima didžiąją dirvožemio sorbuojamo komplekso dalį, todėl vienų elementų perteklius blokuoja kitų patekimą į augalą.
Šalyje yra daug literatūros, rekomendacijų apie azoto, fosforo ir kalio trąšų naudojimą, tačiau apie kalcį užsimenama retai. O Vakaruose, kur gaunami gerokai didesni derliai, tręšimas kalciu yra neatskiriama auginimo technologijos dalis. Kalcis – būtinas maisto elementas dideliam ir kokybiškam derliui gauti.
Dėl kalcio mažiau pūva
Iš kalcio trąšų daugiausia naudojama kalcio salietra, turinti 15,5 proc. azoto ir 26,6 proc. kalcio. Ja patręšti augalai augimo metu aprūpinami dviem svarbiausiaisiais maisto elementais. Rečiau ir tik per lapus naudojamas kalcio chloridas ir jo pagrindu sudaryta trąša „Sodų trąša 2“ bei kalcio chelatai (organiniai junginiai, turintys kalcio). Kai kuriose kitose trąšose kalcis yra tik kaip priedas, todėl jo kiekis būna nedidelis. Daug kalcio yra kalkinėse medžiagose – dolomitmilčiuose, kalkėse, tačiau jos paprastai naudojamos retai ir tik rūgščioms dirvoms kalkinti. Be to, kalcis juose yra mažiau judrus nei kalcio salietroje.
Dažniausiai augalai tręšiami kalcio salietra. Sodo augalų (obelų, kriaušių, serbentų, agrastų) arui pavasarį patręšti rekomenduojama naudoti 2 kg kalcio salietros. Braškės tokiu kalcio salietros kiekiu tręšiamos intensyvaus žydėjimo metu. Dėl kalcio uogos mažiau pūva, būna tvirtesnės.
Kiekvienam augalui pagal poreikį
Daržovės vieną kartą 2 kg kalcio salietros arui tręšiamos vegetacijos metu. Gūžiniai kopūstai tręšiami du kartus: 6–8 lapelių tarpsnyje ir prieš gūžių formavimąsi. Porai tręšiami 3–4 lapelių tarpsnyje, t. y. birželio mėnesį, ir jų intensyviausio augimo metu – rugpjūčio mėnesį. Gūžinės salotos tręšiamos prieš gūžių formavimąsi, o žiediniai kopūstai – kai augalų išoriniai lapai išauga iki normalaus dydžio. Svogūnai papildomai tręšiami prieš ropelių formavimąsi, o morkos ir burokėliai – prieš pradedant augti šakniavaisiams. Agurkai ir pomidorai pirmą kartą papildomai tręšiami intensyvaus žydėjimo metu, vėliau – derėjimo metu vieną arba du kartus kas 3–4 savaites.
Šiltnamiuose kalcio salietra naudojama daugeliui gėlių, pomidorams ir paprikoms tręšti. Pomidorai ir paprikos kalcio salietra tręšiami intensyvaus derėjimo metu. Vienkartinė kalcio salietros norma šiltnamiuose yra 25–30 g kv. metrui. Kalcio salietra yra nepakeičiama augalus auginant hidroponiškai, t. y. kai siekiama išvengti kalcio ir fosforo bei sieros kontakto tirpale iki tręšimo, kalcio salietra tirpinama atskiroje talpoje.
Per lapus augalai kalcio salietra tręšiami 0,5–1,0 proc. koncentracijos tirpalu, t. y. tirpinant 50–100 gramų trąšų 10 litrų vandens. Taip tręšiami daržovių, bulvių, vaismedžių, uogakrūmių, šiltnamių ir kambario augalai. Kai kalcio trūksta, augalai 2–3 kartus tręšiami per lapus.
Kultūriniams augalams reikia daug kalcio:
• kai dirva rūgšti;
• smėlio ir priesmėlio dirvose (daugiausia Rytų ir Vakarų Lietuvoje);
• kai intensyviai deri vaismedžiai;
• intensyvaus vaisinių daržovių derėjimo metu;
• kambario ir šiltnamių augalams žiemos mėnesiais;
• javų plaukėjimo metu;
• gūžinėms salotoms 'Iceberg' gūžių sukimo metu;
• augalus auginant hidroponiniu būdu.
