„Vieni perka paršiukus, kiti – sraiges. Tik tiek, kad sraigių verslas yra mažiau įprastas mūsų kraštams. Apskritai Lietuvoje yra apie 100 sraigių augintojų, o rimtesnių, turinčių fermas, yra 5-6, jie turi po daugiau nei 20 tūkst. motininių sraigių“, - pasakoja sraiges auginančios ir parduodančios bendrovės „D-Grupė“, atstovaujančios prekės ženklui „Daliaus sraigės“ direktorius Dalius Šerstobojevas.
Jis sako, kad sraigių auginimas gali būti ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir verslas. Esą nedidelius kiekius sraigių galima auginti ir bute. Įmonė mokomąją bazę motininių sraigių augina sostinės Naujamiesčio buvusioje gamykloje „Elfa“, o vėliau – Giedraitiškių kaimo laukuose.
„Jeigu apie sraigių auginimą kalbėti kaip apie verslą, 5 tūkst. motininių sraigių yra nedaug, galvojant apie verslą, sraigių turėtų būti 25-30 tūkst., - dėsto D. Šerstobojevas. - Kalbant apie sraigių auginimą kaip apie verslą, manau, ši sritis žmonėms yra patraukli dėl to, kad sąlyginai nedidelės įėjimo į rinką sąnaudos. Pavyzdžiui, 30 tūkst. sraigių įrengti auginimo sąlygas kainuoja apie 120 tūkst. litų per metus. Pagal užsienio praktiką, toks ūkis yra optimaliausias ir veikia kaip šeimos verslas.“
Tačiau, pasak jo, sraigių auginimo verslas dažnai nepakankamai įvertinamas, nes ne visi įsigiję sraigių jas augina laikydamiesi taisyklių, o nusivylę – į augintines numoja ranka.
„Po to toks žmogus visiems aplinkiniams sako – ai, blogas čia yra verslas, neduoda naudos, mažai pajamų, daug darbo. Tačiau gal žmogus paprasčiausiai nepakankamai sraiges prižiūrėjo“, - sako D. Šerstobojevas.
Pasak jo, sraigių auginimu domisi ir kaimo turizmo atstovai, nes žiemą jie sulaukia mažai svečių, o laisvą laiką kaimo sodybų savininkai gali skirti sraigių priežiūrai. Be to, esą sraigėms nereikia daug vietos, pakanka ir nedidelės patalpos bei žemės.
D. Šerstobojevas skaičiuoja, kad sraigių mėsos kilogramo kaina per paskutinius trejus metus nebuvo žemesnė nei 9,5 litų be PVM, o vidutiniškai kilogramui paruošti gali būti sunaudojama apie 50-60 sraigių.
Supirkėjai: auginti neapsimoka
Sraigės superkančios bendrovės „Gudukas“ vadovas Arvydas Liutkus įsitikinęs, kad auginti sraiges Lietuvoje nėra poreikio ir paklausos.
„Sraigių Lietuvoje užauga tiek, kiek reikia, miškuose, laukuose. Auginti pas mus afrikines sraiges yra tas pats, kas auginti bananus. Ar jūs girdėjote, kad kas nors augintų baravykus, voveraites? O kažkodėl sraiges auginančių atsiranda. Sraigės yra perkamos po 1-2,5 lito už kilogramą, tai nežinau, kaip jas apsimokėtų auginti, jei pašarai kilogramui kainuoja apie 1,2 lito”, - dėsto A. Liutkus.
Jis skaičiuoja, kad norint gauti kilogramą sraigių mėsos, reikia sunaudoti apie 5 kilogramus gyvų sraigių.
„Anksčiau buvo griežti Aplinkos ministerijos reikalavimai ir mes, norėdami rinkti sraiges, turėjome turėti veislynus, tokia politika pasiteisino, dabar mes sraigių turime labai daug, daug jų priveisėme. Kadangi mes turėjome veislyną, žinome, kiek jis kainuoja, tad apie verslą ir pelną ten kalbėti nėra ko. Aišku, galbūt mes labai prasti, gal nevisai nenuoširdžiai dirbome, - svarsto L. Gudukas. - Na, aš nenoriu žmonių optimizmo gesinti, visada yra gerai, kai yra idėja, bet egzistuoja rinka, o sraigių rinka didžiąja dalimi yra Prancūzija. Žinau, nes mes pardavinėjame. Jūs pasiūlykite užauginti bananus po 30 litų už kilogramą ir daug kas padėkos jums, taip, sakys, labai geri bananai, tačiau svarbi ir kaina. O sraigės nėra nykstanti rūšis, nėra jūs trūkumo, kad reikėtų auginti.“
Įmonės vadovas skaičiuoja, kad Lietuvoje įsikūrusios kavinės sraiges naudoja simboliškai. Lietuvoje sraiges superka kelios įmonės, vienos iš jų yra „Hexona“, „Camargo“, „Gudukas“ ir kiti.
Sraigių augintojai pasakoja, kad šio moliusko gyvenimo ciklas, priklausomai nuo rūšies, paprastai trunka nuo metų iki kelių. Vienos rūšies sraigės padeda kiaušinių ir išmiršta, kitos gali žiemoti arba dėti kiaušinių kelis kartus. Sraigės dauginasi dėdamos kiaušinius, iš kurių tinkamose sąlygose išsirita sraigiukai. Kai jie subręsta, galima pradėti atrinkinėti motininę bandą, o vėliau rinkti mėsines sraiges.
Auginančių sėkmingai yra ir Lietuvoje
DELFI skelbė, kad Lietuvoje yra ūkininkų, kurie ne pirmus metus sėkmingai augina sraiges, vienas iš jų - Kaišiadorių rajone Eigeniškių kaime esančio aptaškytųjų sraigių ūkio bendrasavininkas Virgis Baltbarzdis. Tačiau jis atvirauja, kad sraiges auginti nėra lengvas verslas.
„Aš, kaip asmuo, auginantis sraiges, galiu pasakyti: taip, verta auginti, tai yra verslas, jeigu tu žiūri į sraigių auginimą kaip į verslą, bet ne kaip į hobį. Jeigu sraiges būtų lengva užauginti, tų augintojų būtų labai daug ir rinka būtų perpildyta, bet taip nėra. Turiu kolegų užsienyje, kurie dirba su Helix Aspersa Maxima rūšies sraigėmis po 12-14 ir daugiau metų ir šiandien jie rinkai pateikia po 30-50 tonų sraigių, o pas mus šitas verslas yra jaunas“, - dėsto jis.
V. Baltbarzdis skaičiuoja, kad sraigių auginimo verslas prasideda tuomet, kai jų auginama tonomis, o ne vienetais ir pateikia pavyzdį, jog netiksliai skaičiuojant 100 tūkst. sraigiukų yra apie 1 tona sraigių, tinkamų pardavimui.
“Kai išvežimui augini 5, 10, 12 tonų, o sau pasilieki 200 – 300 kg motininių sraigių, tada jau yra verslas, kai išvežimui augini 30 – 50 tonų, o sau pasilieki 1,5 – 3 tonų, tai yra rimtas sraigių auginimo verslas, o iki tol yra daugiau žaidimas, - sako sraigių augintojas. - Negaliu kalbėti apie tokį dalyką, kaip sraigių auginimo pasibandymą – juk jų auginimui reikia įsirengti patalpas, į kurių įsiruošimą įdedamos pakankamai didelės investicijos. Tai lygiai tas pats kaip jums nusipirkti brangią kojinių gamybos įrangą ir gaminti po kelias poras kojinių. Tai kur tada logika? Turint didesnį kiekį sraigių, jas auginti labiau apsimoka, nes nežymiai pasikeičia tokios sąnaudos kaip šildymo, elektros, vandens ir panašiai, tik skiriasi pašarų sunaudojimo kiekiai.“
Tačiau verslininkas teigia, jog planuojant užsiimti verslu, jį galima pradėti plėtoti tik nuo 5-15 tūkst. motininių sraigių, tačiau pradėti auginti mažiau nei 5 tūkst. - neverta, kad ir kaip skaičiuosi.
Anksčiau verslininkas yra pasakojęs, kad aptaškytųjų sraigių auginimas yra pelningas verslas, ir 2010 m. jis pardavė apie 10 t produkcijos. Dažniausiai sraigės iš Lietuvos eksportuotos į Lenkiją, Prancūziją, Italiją, kur naudojami ne tik maisto, bet ir vaistų, kosmetikos gamybai.
