„Savo klientus bulvėmis stengiuosi aprūpinti visus metus, todėl mano ūkyje bulviakasis vyksta apie keturis mėnesius“, - sakė vienas stambesnių bulvių augintojų Lietuvoje. Iš pradžių buvo kasamos ankstyvosios, dabar vidutinio ankstyvumo bulvės, na, o visu pajėgumu imtis doroti derlių S. Dambrauskas planuoja po rugsėjo dešimtosios.
Iš viso ūkininkas augina 90 ha bulvių, o šiandien yra nukasęs tik kiek daugiau nei trečdalį, todėl suprantama, kad bulviakasis užtruks.
Planuodamas būsimų darbų seką ir žinodamas, kad bulvienojus reikia nupjauti likus maždaug 20 dienų iki kasimo, kad susiformuotų reikiamo storio bulvės luobelė, S. Dambrauskas kai kuriuose savo laukuose jau ėmėsi šalinti antžemines augalo dalis. Be to, kai kuriose laukų vietose augdamos bulvės jau pasiekė vagos kraštą, todėl ir čia jų augimą, nupjaunant bulvienojus, reikia stabdyti. Kitaip išlindusios į paviršių bulvės nuo saulės ims žaliuoti ir nebetiks maistui.
Paklaustas apie šiųmetį bulvių derlingumą daržovių augintojas pavadino jį vidutinišku.
„Vasara buvo gana karšta, o tai neigiamai atsiliepė bulvių augimui, juk esant 25 laipsnių ir didesnei oro temperatūrai jos nustoja augti. Šiomis dienomis kasu apie 35-40 t/ha bulvių, pačių ankstyviausių derlius buvo šiek tiek mažesnis“, - sakė S. Dambrauskas užsimindamas, kad šiemet bulvių supirkimo kainos yra truputį aukštesnės nei praėjusiais metais ir tenkina augintojus.
Daržininkyste ir augalininkyste besiverčiantis ūkininkas iš viso dirba 750 ha žemės. Be bulvių, jis dar augina 17 ha svogūnų, 5 ha česnakų, likusiose žemėse sėjami kviečiai, rapsai, kukurūzai. Kalbant apie sėjomainą paaiškėja, kad S. Dambrauskas bulves į tą patį lauką sodina kas ketvirti metai. „Bulvės, kviečiai, rapsai, kviečiai ir tuomet vėl bulvės“, - sėjomainos ciklą nurodė ūkininkas, tiesa, pridurdamas, kad labiau smėlėtose dirvose vietoj kviečių jis augina kukurūzus grūdams.
„Savo ūkyje matau dar nemažai keistinų dalykų. Štai yra laukų, kur bulvės niekada nebuvo auginamos, nes ten nėra laistymo sistemos, vietoj rapsų, taikant sėjomainą, galėčiau auginti svogūnus, tačiau ši kultūra reikalauja dar daugiau investicijų ir darbo rankų“, - apie ūkininkavimo problemas užsiminė S. Dambrauskas. Lankstesnei sėjomainai ūkininkas žemėmis pasikeičia su kaimyninių ūkių savininkais. Šie mainai, anot jo, yra abiems pusėms naudingi.
Bulvių auginimas tik iš šalies atrodo paprastas verslas, tačiau įsigilinus į jo subtilybes matyti labai sudėtingų ir rizikingų dalykų. Vien sodinimo-kasimo laikas, dirvos ir veislių parinkimas, trąšų bei apsaugos priemonių naudojimas, saugojimas nuo nepalankių oro sąlygų, laistymas ir daugelis kitų kartais iš pažiūros nereikšmingų dalykų reikalauja daug žinojimų ir patirties. Paklaustas, iš kur visa tai „atėjo“ pas S. Dambrauską, sužinome, jog iš praktikos, daugybės seminarų ir mokymų.
„Štai praėjusią savaitę buvau Panevėžio rajone, kur viename ūkyje Lietuvos daržovių augintojų asociacija rengė seminarą daržininkams. Ten sužinojau, kad šiuo metu naudinga laistyti svogūnus, tad sugrįžęs namo puoliau tuo rūpintis“, - sakė pažangai ir naujovėms imlus ūkininkas.
